Kasdien ant lietuvių stalo – bulvės. Statistika teigia, jog per parą vadinamos „antrosios duonos“ suvalgome apie 75 tonas. Kudirkos Naumiestyje veikia netgi  agronomo Jono Valaičio įsteigtas Bulvės muziejus.  Bulvei Lietuvoje net trys paminklai pastatyti.

Pastaraisiais metais Europoje suintensyvėjo diskusijos apie bulvių sektoriaus iššūkius. Dėl klimato kaitos, ekstremalių orų ir geografinės padėties kai kuriose šalyse sparčiai plinta pavojingi bulvių kenkėjai.

Bulvių rudojo puvinio (lot. Ralstonia solanacearum) viena aktyviausiai plintančių bulvių ligų Europos Sąjungoje. „Kita bulvių liga – bulvių žiedinis puvinys (lot. Clavibacter sepedonicus) – taipogi kelia nerimą ne tik bulvių augintojams, bet taip pat ir institucijoms, atsakingoms už augalų sveikatos priežiūrą. Šios ligos židinių Europos Sąjungoje buvo nustatyta 2023 m. – 364 židiniai. Tačiau, suintensyvinus tyrimus, 2024 m. buvo nustatyti 542 šios ligos židiniai.

Ne ką mažiau svarbūs karantininiai kenkėjai yra ir cistas sudarantys nematodai (lot. Globodera rostochiensis ir G. pallida). Šių karantininių kenkėjų židinių nuo 2022 m. aptiktų 53 židinių padidėjo iki 65 židinių (2024 m.).

Lenkijoje – auga rizika

Bulvės, ypač ankstyvosios, į Lietuvą atvežamos iš pietų bei vidurio Europos Sąjungos šalių – Kipro, Italijos, Graikijos, Belgijos, Vokietijos tame tarpe ir Lenkijos. Taip pat ankstyvos maistinės bulvės įvežamos iš Egipto. Tačiau būtent Lenkija, pastaraisiais metais susiduria su didesnėmis fitosanitarinėmis grėsmėmis. Nustatytų karantininių kenkėjų židinių skaičius Lenkijoje toliau auga. Reikia pripažinti, jog Lenkija yra žemės ūkio šalis, turinti labai daug bulvių augintojų. 2024 metais Lenkijoje buvo deklaruota virš 6 tūkst. hektarų sėklinių bulvių ir apie 186 tūkst. ha maistinių bulvių pasėlių. Pagal auginamus bulvių plotus Lenkija užima 4 vietą Europos Sąjungoje (apie 14 % viso ES bulvių pasėlių ploto) po Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų. Lenkija taip pat patenka į Pasaulio dešimtuką pagal tuos pačius kriterijus. Todėl kasmet Lenkijos institucija, atsakinga už augalų sveikatos priežiūrą, paima virš 23 tūkst. mėginių, siekdama įsitikinti auginamų bulvių sveikatingumu. Apie 44 % šių tyrimų sudaro sėklinių bulvių tyrimai (virš 10 tūkst. mėginių), o likusią dalį (56 % arba virš 13 tūkst. mėginių) – kitų bulvių tyrimai. Be šių paminėtų bakterinių ligų, atliekami intensyvūs dirvožemio tyrimai siekiant laiku aptikti nemažiau pavojingą bulvių vėžį (lot. Synchytrium endobioticum), kuris Lenkijoje yra aptinkamas reguliariai.

Kaip ES saugomi vartotojai?

Kad vartotojai galėtų rinktis augalų sveikatos požiūriu saugias ir kokybiškas bulves, Europos Sąjungoje taikoma griežta bulvių ligų kontrolės sistema, grindžiama net keturiais specifiniais reglamentais. Šie reglamentai nustato ne tik prevencines priemones, bet ir reikalavimus, pavyzdžiui, bulvių auginimo ribojimus ūkiuose bei laukuose, kuriuose buvo aptikta karantininių kenkėjų. Kovai su bulvių karantininiais kenkėjais taikomos fitosanitarinės priemonės, kurios užtikrina, kad židiniai būtų sunaikinami: užkrėstos bulvės yra naikinamos tokiais būdais, kad būtų išvengta karantininių kenkėjų plitimo, sandėliai bei įranga dezinfekuojama, ūkiai stebimi bent 4 metus, įsitikinant jog užkrėstuose laukuose nebūtų auginamos bulvės, savaime išdygusios bulvės naikinamos, visas užaugintas bulvių derlius yra tiriamas.

Dar vienas svarbus saugumo garantas – bulvių auginimas tik iš sertifikuotos sėklos, turinčios kokybės etiketę/augalo pasą. Šis dokumentas pateikia informaciją apie augalo kilmę, veislę ir kitus rodiklius, o bulvių augintojui tai reiškia, kad bulvės atitinka visus ES keliamus fitosanitarinius reikalavimus ir yra saugios sodinti. Papildomą apsaugą taiko ir Lietuva, ypač kai kalbama apie bulvių importą iš trečiųjų šalių. Kiekviena į Lietuvą įvežama bulvių siunta dėl sveikatingumo tikrinama pasienio postuose.

Geriau apsidrausti

„Bulvės prekybos centre gali būti ir lietuviškos, ir atvežtinės – tai nebūtinai turėtų kelti nerimą. Visos rinkai tiekiamos bulvės privalo būti tikrinamos dėl karantininių kenkėjų, tačiau neabejotina, vartotojas turi būti budrus ir pirkti tik iš patikimų tiekėjų – Fitosanitariniame registre registruotų ūkininkų, kitų prekiautojų bulvėmis ar prekybos tinklų. Kilus įtarimui dėl bulvių kokybės, reikalaukite etiketės“,  – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Simonas Pusvaškis.

VATŽŪM specialistai primena, kad etiketėje taip pat turi būti nurodoma bulvių paskirtis, veislė, bulvių augintojo / supirkėjo / realizuotojo registracijos Fitosanitariniame registre numeris (santrumpa etiketėje – „Fitosanitarinio registro Nr.“), bulvių siuntos numeris (suteikiamas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo), kilmės šalies kodas, bulvių kiekis, kokybės klasė ir bulvių dydis (mažiausio ir didžiausio gumbo skersmuo frakcijoje). „Prevencinės priemonės dažniausiai nėra brangios, tačiau padeda kiek įmanoma labiau sumažinti karantininių kenkėjų aptikimo bei išplitimo ūkyje riziką“, – sako Tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis.

Ką verta prisiminti kiekvienam pirkėjui?

Nors bulvės prekybos centre gali būti tiek lietuviškos, tiek atvežtinės, tai nebūtinai turi kelti nerimą. Visos rinkai tiekiamos bulvės privalo būti tikrinamos dėl karantininių kenkėjų, tačiau vartotojas turi būti budrus:

· Pirkite iš patikimų tiekėjų – Fitosanitariniame registre registruotų ūkininkų ar kitų prekiautojų bulvėmis, prekybos tinklų.

· Atkreipkite dėmesį į ženklinimą – visos rinkai tiekiamos bulvės, nepriklausomai nuo jų kilmės, privalo būti paženklintos etiketėmis. Rumuniškomis ar lenkiškomis bulvėmis prekiauti galima, tačiau jų pakuotės turi būti paženklintos augalų pasais.

· Prioritetą teikite lietuviškai produkcijai, kuri ne tik greičiau patenka ant vartotojų stalo, bet ir įsigydami lietuviškas bulves jūs prisidedate prie vietos ūkių stiprinimo.

· Atkreipkite dėmesį į bulvių išvaizdą – pažeisti ar neįprastai atrodantys gumbai gali sparčiau sugesti, užkrėsti kitas kartu laikomas bulves.

· Maistines bulves naudokite tik pagal paskirtį. Jos nėra skirtos sodinimui – tai svarbu ligų plitimo prevencijai.

Pastebėjus įtartinas bulves prekybos vietose, galite kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą pasitikėjimo telefonu (0 5) 270 80 80 ar kitais būdais. Tokie pranešimai padeda užkirsti kelią augalinės produkcijos, neatitinkančios fitosanitarinių reikalavimų, tiekimui rinkai.

VATŽŪM inf.