“Aš dažnai būnu Jonavoje, čia gyvena tėvai, yra draugų. Kartais iš Vilniaus į Jonavą atvažiuoju dviračiu, po to keliuosi apie trečią valandą ryto, ir važiuoju atgal į Vilnių”, - “Jonavos žinioms” pasakojo 38 metų dviratininkas Einaras Šulskus. E. Šulskus iš pasaulio dviračių čempionato, vykusio Kalifornijoje (JAV) į Lietuvą grįžo iškovojęs penktąją vietą elito grupėje. Per 24 valandas E.Šulskus nuvažiavo apie 440 kilometrų. Tačiau ledkalnio stiprumo ištvermę ir valią išsiugdęs dviratininkas nejaukiai nuleidžia akis pavadintas sportininku: “Aš tik mėgėjas”.
Pergalė – ne pirmoji
Dviračių sportas E.Šulskui išties yra tik pomėgis, o pedalų minimas niekada netaps profesionaliu sportu. “Tam reiktų nuolatos treniruotis nuo vaikystės, o aš rimtai treniruotis pradėjau tik būdamas 30 metų”, - sakė E.Šulskus.
Tačiau per vos aštuonerius metus jonaviečio pavardė tapo gerai žinoma ir dviračių varžybų organizatoriams, ir jo konkurentams. Mėgėjų grupėje E.Šulskus – vienas pajėgiausių pasaulio dviratininkų. Penktoji vieta JAV – ne pirmoji jonaviečio pergalė. Atvirajame Europos kalnų dviračių 24 valandų lenktynių čempionate Italijoje pavasarį E. Šulskus pelnė bronzos medalį, o pernai pasaulio čempionate Škotijoje buvo septintas.
Stovi medis? Galvoji apie medį
Fizinė ir psichologinė ištvermė – svarbiausi dalykai, norint įveikti didelius atstumus. Kurią iš jų išsiugdyti sunkiau, nežinia. Tačiau būdai pasiekti savo tikslams kartais šokiruoja. Tam, kad įpratintų kūna prie didelio fizinio krūvio, reikia nuolatinių ilgų treniruočių ir kartais per dieną nuvažiuoti šimtą ar du šimtus kilometrų arba pėsčiomis vienu ypu nueiti apie 70 kilometrų, taip pratinant kūną prie fizinio krūvio.
Tačiau sunkiose ir atsakingose varžybose koją pakišti gali ir psichologiniai dalykai. “Kai imi galvoti, kur aš esu, ką darau ir kodėl. Kai galvoji apie viską vienu metu – ir net sunku įvardinti tai, apie ką galvoji. Jūs klausiat, o aš nežinau, ką atsakyti. Pavyzdžiui, važiuoji ir matai medį. Tada galvoji apie medį”, - iš lėto rinkdamas žodžius kalbėjo E. Šulskus.
Beje, Jonavoje, “Armos” bare dviratininkas užsisakė puodelį kavos. “Dažniausiai aš jos negeriu, nes negalima. Ir mityba turi būti sureguliuota, taip pat bet ko negalima”, - tvirtino E.Šulskus.
Ištvermę ugdo šaltoje vonioje
Lietuvoje, kur dviračių sportas nėra toks populiarus, kaip krepšinis ar futbolas, daugelio žinių dviratininkui tenka ieškotis pačiam. “Psichologinę ištvermę ugdau šaltoje vonioje. Šaltame vandenyje guliu maždaug 50 minučių, tačiau svarbu, kad kūno temperatūra nenukristų žemiau, nei 36 laipsniai. Vėliau, išlipus iš vonios, reikia laukti, kol natūraliai ji pakils – tai nutinka maždaug per dvi valandas. Tai nėra lengva”, - pasakojo E.Šulskus.
Šaltos vonios procedūras E.Šulskus atlieka maždaug kartą per savaitę.Tiesa, tik pradėjęs šiuos “pratimus” sportininkas sako supratęs, koks didžiulis malonumas yra panirti į vonią, pripildytą karšto vandens.
Už sportininką galvoja komanda
Į varžybas E.Šulskus važiuoja su savo pagalbininkais – komandos nariais. “Jie žino, ko man ir kada reikia. Važiuodamas aš neturiu galvoti, kas bus, kai sustosiu. Man duoda vandens gertuvę, ir liepia važiuoti toliau.
24 valandų važiavime labai svarbu nestoti, mat tada vėl sėstis ant dviračio – dar sunkiau. Pats lyg sąmoningai “tempi” laiką, kad kuo ilgiau nevažiuotum. Sustoti blogai ir dėl to, jog labai greitai atšala raumenys”, - pasakojo E.Šulskus.
Varžybos Kalifornijoje buvo sudėtingos ir dėl maršruto, mat vietomis jis driekėsi kalnuotomis ir akmeningomis vietovėmis, o Lietuvoje treniruotis tokio tipo važiavimui nėra galimybių.
“Griuvau tris kartus. Vieną kartą – rimtai, tarp akmenų. Maniau, kad viskas. Atsisėdau ir pradėjau galvoti – ar atvažiavau į JAV tam, kad nuvažiuočiau vos keturis ratus? Ir tai viskas? Tačiau atsigavau, ir varžybas tęsiau toliau”, - pasakojo E.Šulskus.
Sportininkas sako bandantis neakcentuoti vienų varžybų kaip svarbiausio siekio ir tikslo: “Aš tiesiog važiuoju ir dalyvauju skirtingose varžybose”. Nepaisant nuovargio, įtampos ir šaltos vonios E.Šulskus sako, jog dviratis jam – pats didžiausias pomėgis ir gyvenimo būdas: “O kaip manot, jei man nepatiktų, ar aš važiuočiau?”
Pasaulio dviračių čempionate iškovota penktoji vieta tapo dideliu džiaugsmu ir pačiam E.Šulskui.
“Tikėjausi, kad pateksiu į dešimtuką. Tačiau apie konkrečias vietas negalvoju – svarbiausia yra varžybose padaryti viską, kas nuo manęs priklauso, o rezultatas bus toks, koks bus”, - sakė E.Šulskus.
Jurgita Vilčinskienė
M.Kaitulio nuotr.
