Šiemet pasirengimui reaguoti į galimą Baltarusijos atominės elektrinės (AE) avariją 18-ai savivaldybių papildomai skiriama dar 9,2 mln. eurų iš Valstybės biudžeto. Šios investicijos bus panaudotos gyventojų evakavimo ir perkėlimo iš užterštų teritorijų į 4 savivaldybes (Kalvarijos savivaldybę bei Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų savivaldybes) užtikrinimui.

Į 2022 metų Jonavos rajono savivaldybės biudžetą „įkrito“ beveik 400 tūkst. eurų iš Valstybės biudžeto: Astravo atominės elektrinės branduolinei avarijai pasirengti – 370 300 eurų ir Civilinės saugos organizavimui – 23 600 eurų: iš viso - 393 900 eurų.

„Tai yra Valstybės dotacijos civilinės saugos funkcijai užtikrinti. Šį suma išsiskaido į dvi dalis: Civilinės saugos organizavimui skirtos lėšos bus naudojamos ir darbo užmokesčiui, ir tam tikrų priemonių įsigijimui, sutarčių apmokėjimui. Didžioji dalis lėšų mūsų savivaldybei skirta iš Astravo programos – nusipirkti ir įrengti įrangą trims gyventojų tarpiniams evakavimo punktams“, - sako Jonavos r. savivaldybės administracijos patarėjas civilinei mobilizacijai Vytautas Kaminskas.

Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai

Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik tuomet, kai gyventojai evakuojami iš cheminėmis ar radiologinėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kai reikia patikrinti evakuojamųjų gyventojų užterštumą bei pašalinti esamą taršą ( atlikti sanitarinį švarinimą). Jeigu gyventojai evakuojami iš neužterštų teritorijų, evakuojamųjų judėjimas vyksta tiesiai į priėmimo punktus.

„Jeigu gyventojai būtų evakuojami, pavyzdžiui, iš Vilniaus rajono ar miesto į Kalvarijos savivaldybę, jų evakavimo kelyje atsiranda tarpiniai punktai, kurių paskirtis – suskaityti, kiek gyventojų yra evakuojama, patikrinti jų užterštumą ir nukreipti juos į galutinius laikino apgyvendinimo punktus. Jonava gali įsirengti tris tokius tarpinius gyventojų evakavimo punktus“, - pasakoja V. Kaminskas.

Jonavos rajono dalis patenka į poveikio zoną

Pernai Vidaus reikalų ministerija pasirengimui galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje 17-ai šalies savivaldybių, kurios patenka į Baltarusijos Respublikos AE skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą (0-100 km poveikio zoną), skyrė beveik 2 mln. eurų iš Valstybės biudžeto. Šios investicijos buvo panaudotos ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų aprūpinimui ir gyventojų evakavimo punktams Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse įrengti. Pernai metais pagal minėta programą Jonavos materialinės bazės stiprinimui buvo skirti 55 tūkst. eurų, šiemet lėšos ženkliai didesnės, mat Jonavos rajono dalis patenka į poveikio zoną.

„Nors į 100-to kilometrų išplėstinio planavimo zoną patenka mūsų Upninkų seniūnijos nedidelis, apie 3-5 kv. kilometrus plotas, o mūsų savivaldybės teritorija neatskiriama, todėl lėšos skiriamos visai savivaldybei“, - sako Jonavos r. savivaldybės administracijos patarėjas civilinei mobilizacijai ir priduria, kad tai istorijoje pirmas toks atvejis, kuomet atsigręžta į civilinės saugos funkciją.

Ankstesniaisiais metais skiriamas finansavimas būdavo nedidelis, tik toks, kad civilinės saugos funkcija gyvuotų, t.y., visuomenės informavimas sirenomis, mokymai, priemonių įsigijimas nedidelėmis apimtimis ir pan.

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: