„Tenka užsidaryti langus, būnant lauke nosį riečia kartais net labai stiprus dvokas. Kvapas toks, kad jo "neįveikia" net smilkalai“, - sako kelios dešimtys Jonavos miesto gyventojų.
Jonaviečiai piktinasi, jog smarvė jaučiama bemaž visame mieste, o kartais kvapas būna labai stiprus.
Žmonės spėlioja, kad nemalonūs kvapai galbūt gali sklisti iš miesto pakraščiuose esančių ūkininkų laukų, jei šie pila srutas.
„Gal tai gali būti iš Jonavos rajone esančių fermų? Tačiau kas ten turi būti daroma, kad jis taip jaučiasi ir pačiame mieste? Ar tai – normalu?“ – klausia žmonės.
Klausimus, ar buvo tirta ir įvertinta oro kokybė ir kada tai buvo padaryta, „Jonavos žinios“ pateikė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Tačiau agentūra atsakymų nepateikė, o klausimus perdavė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovams, kurie tiria tik gyventojų pateiktus skundus.
Kauno regiono aplinkos apsaugos agentūra pasiūlė kreiptis į Jonavoje dirbančius aplinkosaugininkus, tačiau vienas iš jų telefonu buvo nepasiekiamas, o kitas – atostogauja.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Jurgita Arbočienė teigia, jog šiais metais gautas vienas Jonavos rajono gyventojo skundas dėl jaučiamų nemalonių kvapų gyvenamojoje aplinkoje.
„Šiuo metu gautas skundas yra tiriamas“, - sakė J.Arbočienė.
Specialistų teigimu, Europos Sąjungos ir Lietuvos, teisės aktuose nurodyta, jog kvapo koncentracija ore matuojama europiniais kvapo vienetais. Lietuvos higienos normoje nurodoma leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore – ne daugiau nei 8 europiniai kvapo vienetai.
Kvapų kontrolė vykdoma keturiais etapais.
I-ame etape sudaroma tarpžinybinė komisija, kuri, pareiškėjui patogiu, iš anksto suderintu laiku, įvertina, ar kvapas jo nurodytų gyvenamųjų / visuomeninių pastatų aplinkoje bei patalpose yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla.
Jei kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla, II-ame kvapų kontrolės etape įvertinama ar vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje nėra šių pažeidimų: statiniai (patalpos) naudojami ne pagal paskirtį ar neatitinka nustatytų statinio saugos ir paskirties reikalavimų; pažeidžiami technologiniai procesai; ūkinė komercinė veikla pažeidžia ūkinei komercinei veiklai išdavusios institucijos leidime (licencijoje) nustatytų ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas.
Nenustačius minėtų pažeidimų, atliekamas III-asis kvapų kontrolės etapas: cheminių medžiagų (teršalų) identifikavimas ir jų koncentracijos ore nustatymas.
Nenustačius cheminių medžiagų koncentracijos ore viršijimo, arba tais atvejais, kai cheminių medžiagų identifikuoti neįmanoma, atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas (IV-as kvapų kontrolės etapas). Šiuo tikslu paimami oro mėginiai iš taršos šaltinio ir vėliau, modeliavimo būdu, apskaičiuojama kvapo koncentracija gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų aplinkos ore.
„Įvairių kvapų, tiek miesto tiek kaimo vietovėse sunku išvengti. O jei kvapas yra nemalonus ir jaučiamas nuolatos, tai gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir sukelti šleikštulį, pykinimą ar silpnumą.
Pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles, kurios nustato kvapų kontrolės atlikimo pagrindus ir tvarką, kvapų kontrolė atliekama gavus asmens ar grupės asmenų prašymą, pareiškimą, skundą“, - sakė J.Arbočienė.
Raštu kreipiantis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, reikėtų nurodyti savo asmens ir kontaktinius duomenis, ūkinės komercinės veiklos, kurioje naudojami stacionarūs taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą, kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias ir laiką, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.
„Informuojame, kad į Nacionalinį visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Jonavos skyrių gyventojai gali kreiptis, kai erzinantis kvapas jaučiamas Jūsų gyvenamojoje ar visuomeninės paskirties - apgyvendinimo, ugdymo ir švietimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros įstaigų - pastatų aplinkos ar patalpų ore ir kai kvapą skleidžia ūkinės komercinės veiklos objekto stacionarūs taršos kvapais šaltiniai“, - teigė J.Arbočienė.
Tiesa, tręšiami laukai nėra laikomi stacionariais taršos šaltiniais.
