Haroldas Kulvietis sako, kad neveikia nieko ypatingo, tiesiog ,,dirba su automobiliais”. Bet tas pats Haroldas Kulvietis prieš dvi dienas grįžo į Lietuvą po 15 d. kelionės (tikslus laikas 15 d. 7 val. 44 min.), kurios metu dviračiu įveikė 5335 km ir apvažiavo Baltijos jūrą. Pirmasis tarptautinį ,,Baltic Bound” iššūkį įveikęs jonavietis, paklaustas apie įspūdingą rezultatą, nedaugžodžiauja: ,,Finišuoti pirmam reiškia, kad mano taktika suveikė”.
Išskirtinio fizinio ir psichologinio pasirengimo reikalaujančios netipinės varžybos ,,Baltic Bound” - konkretaus maršruto neturintis dviratininkų nuotykis, pačiam kuriant savo maršrutą, aplankant kontrolinius punktus ir pagal laikrodžio rodyklę judant aplink Baltijos jūrą. Startas ir finišas - Lietuvoje, Klaipėdoje. O svarbiausias tikslas - savarankiškai, niekam nepadedant per 25 dienas apvažiuoti Baltiją.
Haroldai, kokia dviračio atsiradimo Jūsų gyvenime istorija? Ką Jums reiškia laikas ant dviejų ratų?
Dviračiu važiuoti, kaip ir dauguma žmonių, išmokau dar ankstyvoje vaikystėje. Tai buvo viena iš galimybių būti mobilesniam, įdomiau leisti laiką su draugais.
Pastaraisiais metais dviratis tapo ne tik hobiu, treniruočių įrankiu, bet ir viena pagrindinių priemonių važiuoti į darbą, tad sezono metu (nuo ankstyvo pavasario iki lapkričio) vidutiniškai ant jo praleidžiu apie 12 valandų per savaitę, nuvažiuoju apie 250 km. Tai nėra labai dideli skaičiai dviračių pasaulyje, bet to man to užtenka.
Jau 250 kilometrų skamba kaip nemažas iššūkis, bet Jus šis pomėgis atvedė prie didesnių planų, kaip ,,Baltic Bound”. Šis iššūkis - akivaizdžiai vienišiaus kelionė. Kas paskatino leistis į jį?
Pagrindinis aspektas - tai noras išbandyti savo galimybes bei sukauptą pasiruošimą ir, žinoma, siekis įveikti maršrutą per ko trumpesnį laiką. Jei nebūčiau dalyvavęs ,,Baltic Bound”, nemanau, kad kada būčiau prisivertęs važiuoti vidutiniškai po 350 km per parą, miegui skiriant vos 4 valandas.
Tik iš pradžių tai atrodo kaip vienišiaus kelionė, bet vienišam tikrai neteko jaustis. Pavyzdžiui, važiavimas į šiauriausią Europos tašką yra viena populiariausiu krypčių Europoje, tad teko sutikti daugybę dviratininkų, ypač šiaurinėje Švedijos dalyje. Traukėme ta pačia kryptimi, tad buvo laiko ir šiek tiek paplepėti.
Daug ruošiatės tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau kelyje turbūt vis tiek teko susidurti su iššūkiais, netikėtumais?
Visi grasino mirtinais uodų kiekiais šiaurinėje Švedijos bei Suomijos dalyje, tačiau aš to nepastebėjau. Galbūt tai mitas arba pavyko pasirinkti nakvynių vietas, kur nėra daug vabzdžių. Taip pat tikėjausi kur kas žemesnių temperatūrų šiaurėje, bet sąlygos buvo puikios: nei per karšta, nei per vėsu. Tiesa, pasitaikė vienas netikėtas dviračio gėdimas Suomijoje, kuomet po kelių labai lietingu dienų susidėvėjo mano priekinės stabdžių trinkelės. Situacija ne iš lengviausių, bet man labai pasisekė, nes netolimame mieste, pro kuri vedė buvo mano maršrutas, buvo dviračių parduotuvė, o joje - vienas būtent man tinkančių stabdžių trinkelių komplektas! Tokie iššūkiai, išmokę, kad ateityje į ilgą kelionę būtina įsidėti atsarginių kaladėlių komplektą.
Ką Jums reiškia pirmam įveikti ,,Baltic Bound" iššūkį?
Šis renginys nėra orientuotas į lenktyniavimą (nėra podiumo po finišo) - kiekvienas finišavęs dalyvis yra laikomas nugalėtoju. Nepaisant to, dalyviai visuomet pradeda lenktyniauti tarpusavyje ir, žinoma, nori būti pirmi. Man finišuot pirmam reiškia, kad mano taktika suveikė. Pastovus miego bei maitinimosi rėžimas leido man judėti toliau ir greičiau.
Papasakokite, kaip atradote tokius renginius ir EPAS bendruomenę?
Nežinau kaip kitiems, bet man dažnai patinka mesti iššūkius sau, išbandyti, kokios yra mano galimybės. Ir kai jau pats nebesugalvoji, kaip save bandyti, pradedi ieškot renginių. Apie šią bendruomenę sužinojau viename iš grupinių pasivažinėjimų - vienas žmogus pradėjo pasakoti apie Hydra renginį (Hydra – dar vienas dviračių entuziastų renginys, kurio trasą sudaro 1800 km ilgio ruožas, maršrutas driekiasi per tris Baltijos valstybes miško takeliais, bekele - aut. past.). Tuomet ėmiau domėtis, renginius stebėjau keletą metų, kol galiausiai pats prisiverčiau registruotis ir dalyvauti.
Kokiuose dar iššūkiuose teko dalyvauti? Kuo jie ypatingi?
Jei kalbant apie daugiadienius renginius tai būtų anksčiau minėtas ,,Hydra”, o jis man ypatingas tuo, kad ši trasa eina ir per mūsų miestą, Jonavą. Kitas renginys - ,,Slibinai”. ,,Slibinuose” pirmąjį sausio savaitgalį teko įveikti paplūdimio ruožą nuo Palangos tilto iki Liepojos, o važiuoti smėliu – dar vienas iššūkis. Tad ,,Baltic Bound” tapo tęstinumu po šių dviejų bandymų.
Apvažiavus Baltijos jūrą, būtinas poilsis, bet turbūt jau turite planų - kas toliau?
Kol kas neturiu išsikėlęs sau didelių tikslų ar planų, tačiau labai noriu pamėgint įveikti ,,Iroman” iššūkį. Suprantu, kad tam reikės dar daug pasiruošimo, nes važiavimas dviračių ten sudaro tik labai nedidelę dalį varžybų.
Haroldai, turbūt visi perskaitę tekstą, neabejoja: įveiksite ne tik ,,Ironman”, bet ir kitus sau iškeltus tikslus. Tad sėkmės ruošiantis ir bandant savo jėgas naujuose iššūkiuose!
