Šiandien, sausio 16 dieną, 10 val. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė ir patarėjas Jonavoje Elegijus Laimikis susitiko su vaiko gerovės srityje dirbančių įstaigų atstovais ir aptaria esminius pokyčius vaiko teisių apsaugoje.
Nuo šių metų įsigalioja Lietuvos Seimo pernai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai. Kokie jie?
Pagrindiniai pasikeitimai:
- Užtikrinant vaiko saugumą, jei atvejai nėra kritiniai, iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus stengiamasi atiduoti artimiesiems – pirmiausia bus atsiremiama į senelių, giminaičių, krikšto tėvų ar kitų vaikui artimų asmenų paramą. Prireikus, vaikas su abiem arba vienu iš ne smurtaujančių tėvų galės būti apgyvendinamas ir krizių centre.
- Išnyksta grėsmės lygiai. Vaiko teisių apsaugos specialistai vertina kiekvieno konkretaus vaiko situaciją. Iš viso galimi keli variantai:
- Pirma, jeigu gavus pranešimą ir jį išnagrinėjus matoma, kad vaikui joks pavojus negresia, specialistai tiesiog baigs pranešimo nagrinėjimą. Esant požymių, kad apie vaiko teisių pažeidimus tyčia buvo pranešta melagingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai galės skirti baudą tokiam pranešėjui.
- Antra, jeigu po situacijos vertinimo paaiškės, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje kilusių iššūkių, tuomet šeima bus nukreipiama į savivaldybę nustatyti, koks yra konkretus pagalbos poreikis. Tai vadinama būtinybe vertinti pagalbos vaikui, jo šeimai poreikį, kas reiškia, kad savivaldybė inicijuos atvejo vadybą ir kartu su tėvais bus tariamasi, kokie veiksmai padėtų pagerinti vaiko situaciją šeimoje.
- Trečia, jei išsiaiškinus situaciją bus fiksuotas realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, tada bus nustatomas vaiko apsaugos poreikis, o vaikas bus apsaugomas arba pasitelkus giminaičių, kitų šeimai artimų asmenų pagalbą, arba apgyvendinus vaiką su abiem ar vienu iš tėvų krizių centre. Tai vadinama vaiko laikinąja priežiūra.
Tokiu vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirbs mobiliosios komandos specialistai, kurie sieks motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Šie specialistai atvyksta į namus, todėl pagalba visiškai prieinama ir patogi net atokiausių vietovių šeimoms.
Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesį, dėl kurio išlieka realus pavojus vaiko saugumui. Teisme tėvams bus garantuojama nemokama advokato pagalba.
Tačiau jeigu nustačius vaiko apsaugos poreikį tėvai nesutiks su vaiko saugumo užtikrinimu padedant giminaičiams ar kitiems artimiems asmenims, nenorės laikinai persikelti su vaiku į krizių centrą, nesusitars su artimais asmenimis dėl jų pagalbos arba nurodyti asmenys, kurie turėtų užtikrinti vaiko saugumą, patys kada nors yra nusikaltę prieš vaikus, tuomet į teismą dėl vaiko apsaugojimo būtų kreipiamasi nepritaikius laikinosios priežiūros.
- Stiprinama mobiliųjų komandų – psichologų, socialinių darbuotojų ir su priklausomybės ligomis dirbančių specialistų pagalba, t. y. atsiranda daugiau mobiliųjų komandų (nuo sausio 1 d. Tauragės apskrityje darbą pradėjo antra mobilioji komanda, kurios darbo vieta Šilalėje), kurios dirbs nebe 14 kalendorinių dienų, o 30 kalendorinių dienų.
Kaip nuo šiol bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas?
Vertindami vaiko situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai pildys vaiko situacijos vertinimo anketą.
Vertinimas vyksta atmetimo būdu: pirmiausiai vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį pagal išvardintus rizikos veiksnius. Kartu bus privalu įvertinti šeimos stiprybes, kurios gali sušvelninti rizikos veiksnius. Jei apsaugos poreikio nėra, tada žvelgiama į rizikos veiksnius, kurie gali liudyti, kad šeimai, vaikui reikia paslaugų. Jeigu nepastebima ir tokių veiksnių, tada vertinimas baigiamas. Vertinimo metu šeima pati gali išsakyti, kokios pagalbos ir paslaugų jai reikia – tokią pagalbą ir paslaugas privalės užtikrinti vietos savivaldybės.
Į ką kreipiamas dėmesys vertinant, ar vaikui (šeimai) reikia pagalbos?
Būtinybė įvertinti, kokios pagalbos ar paslaugų reikia šeimai ir vaikui, nustatoma, jeigu įžvelgiami su vaiko funkcionavimu, socialine aplinka arba tėvais, globėjais susiję rizikos veiksniai.
Su vaiko funkcionavimu susiję rizikos veiksniai:
- Vaikas sistemingai nelanko mokyklos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į mokyklą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir panašiai.
- Vaikas bėga iš namų, ypač, jei ne pirmą kartą.
- Vaikas smurtauja prieš kitus asmenis, vagia ar atlieka kitus nusikalstamo pobūdžio veiksmus.
Su socialine aplinka susiję rizikos veiksniai:
- Vaiko tėvai ar globėjai patiria sunkumų, dėl kurių negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Reikia turėti mintyse, kad vaiko poreikiai yra ne tas pats, kas vaiko norai. Vaiko poreikių pavyzdžiai: tinkama mityba, sveikatos priežiūra, galimybė mokytis, gyventi saugiuose namuose ir panašiai.
Rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvais ar globėjais:
