Kiekvienas jonavietis žino – šiais metais mūsų miestui 275-eri. Šitiek metų kažkas vaikšto ir gyvena tose pačiose vietose, kelia akis į tą patį dangų, čia svajoja, myli, juokiasi, verkia, kenčia, gimsta ir miršta. Jau tiek daug metų čia kažkam yra namai! O šiandien tai ne kažkieno, bet mūsų namai, kuriuos paveldėjome iš praeities ir perduosime ateities kartoms. Kokie jie bus – priklauso tik nuo mūsų. 

Tokių apmąstymų įkvėptas Jonavoje gimė projektas ,,Jaunimo forumas: ką man duoda Jonava ir ką aš galiu jai duoti? Rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus įkvėpti“, kuriame Jonavos krašto muziejus jaunuolius kviečia megzti ryšį su savo miestu, jo istorija, kuriančiais ir savo gyvenimo pavyzdžiu įkvepiančiais jonaviečiais.  

,,Suprasdami, kad tradiciniai metodai nebetinka, ieškome naujų būdų ir priemonių, kaip pasakoti jauniems žmonėms Jonavos istoriją, kokius sąlyčio taškus rasti tarp to, kas jau buvo ir vyksta šiandien, kaip stiprinti jaunų žmonių ryšį su miestu, kad išvykę iš čia, jie taptų tikrais Jonavos ambasadoriais“, – apie projekto idėją pasakoja muziejininkė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė. 

Bendradarbiaujant su menininkais sukurta nauja paroda ir garsinė patirtis jaunimui 

Pavasarį pradėto projekto metu jau įvyko kūrybinės dirbtuvės su grafikos dizainerėmis Migle Ceinoryte-Mitašiūne ir Otilija Strimaityte, turiningi jaunimo susitikimai su jonaviečiais menininkais – rašytoju Ramūnu Čičeliu, aktoriais Evelina Brėdikyte, Juste Liaugaude, Raimondu Kleziu. Iš susitikimų su menininkais gimė Krašto muziejaus kiemelį praturtinusi kilnojama lauko paroda ,,Jonava yra namai“, netrukus aplankysianti Jonavos mokyklų kiemus. Šis kūrybinis darbas – tai Jonavos krašto muziejaus muziejininkų, rašytojo Ramūno Čičelio ir grafikos dizainerės Miglės Ceinorytės-Mitašiūnės bendradarbiavimo rezultatas, kuriam konstrukcijas pagamino taip pat jonaviečiai – UAB ,,Iremas“. 

Susitikimas su Migle Ceinoryte-Mitašiūne ir Otilija Strimaityte 

Jauniesiems jonaviečiams taip pat pasiūlyta į jaunimo poreikius orientuota garso patirtis, besidriekianti istoriniu maršrutu nuo Jonavos krašto muziejaus senosiomis Kauno, Vilniaus ir Sodų gatvėmis iki buvusios žydų sinagogos, aprašytos Grigorijaus Kanovičiaus romanuose.  

,,Pagalvojome, kad daug jaunų žmonių kasdien dedasi ausines, norėdami ,,išjungti“ viską, kas vyksta aplink, tad mes pasiūlėme nekeisti įpročio, bet tai padaryti kiek kitaip. Garso patirtį pasirinkę jaunuoliai, atsiriboję nuo šiandieninio miesto garsų, patenka į jiems nežinomą Jonavos istorijų pasaulį.“ – sako Giedrė. - ,,Jau dabar kviečiame išbandyti naują būdą susidraugauti su miestu ir raginame pačius tapti istorijos kūrėjais, įrašytus tekstus papildant savo jonavietiškais nuotykiais ir prisiminimais.“ 

Susitikimas su Ramūnu Čičeliu 

Garsinėje patirtyje – aktorių balsais įgarsintos jonaviečių mintys iš praeities  

Naujoje garsinėje ekskursijoje skamba aktorių įgarsinti Jonavoje gyvenusių žmonių prisiminimai, siekiantys net miesto įkūrimo laikus. Į krašto muziejaus kiemelyje prasidedančią kelionę pirmasis išlydi Ričardas Adamonis – žurnalistas, knygų autorius, Jonavos krašto istorijos puoselėtojas, visą gyvenimą praleidęs Jonavoje. Jo mintys sruvena atpasakodamos sielininkų laikus, lentpjūvių darbą Jonavoje ir nutyla atklydusios iki dūmais, liepsnomis ir griuvėsiais paženklinto laikmečio. Nieko nelaukdama istorijos estafetę perima Žana Ranaitė-Čarnienė – XX a. pirmos pusės Jonavos gydytojo dukra, kuri klausytojams vaizdžiai piešia senosios Vilniaus g. vaizdus, žmones, įvykius, su nostalgija prisimena šeštadieninio turgaus šurmulį. 

  Susitikimas su Evelina Bredikyte

,,Dar atsimenu, kai šeštadienio popietėmis irkluodavome pasroviui iki gretimo kaimo, ir atvykus ten švęsdavome su juoda duona, pienu ir šviežiai muštu sviestu bei grietine. Daugiau nebeteko ragauti tokios skanios duonos, tokio skanaus pieno“, - pasiekus buvusią turgaus aikštę Žanai antrina tomis pačiomis senamiesčio gatvėmis bėgiojusi Miriam Zakari. Čia pat aktoriaus balsu prabyla vienas iš miesto įkūrėjų Juozapas Kazimieras Kosakovkis, prisimenantis ankstyvą atsisveikinimą su tėčiu ir amžiną mamos rūpestį dar tik besikuriančia Jonava, kuris ilgainiui užgulė ir Juozuku vadinto berniuko pečius.   

Toliau jonaviečių garsinė kelionė tiesiasi Kauno gatve, klausantis su smulkiausiomis detalėmis atmintyje įsirėžusių Jicako Buršteino prisiminimų – jis čia žino kiekvienas duris ir ką už jų galima sutikti: pravėrus vienas caksi kirpėjų žirklės, už kitų – maišuose sukrauti miltai, trečios iš toli vilioja šviežių bandelių kvapu... O Sodų gatvėje augusi Nadežda Kriučkovaitė netrukus patikina, kad senamiesčio parduotuvėlės tuomet viliojo ne tik suaugusius, bet ir Jonavos gatvėmis bėgiojusius vaikus:  

,,Mes, vaikai, turėdavome savo pinigėlių ir eidavome į Kauno gatvę apsipirkti. Tada kiekvienos durys buvo į parduotuvę. Jų savininkai įkalbinėdavo ką nors pirkti, neduodavo praeiti“, - pasakoja Nadežda ir skaudžiai prisimena, kaip parduotuvėlėms likus be teisėtų savininkų, jas greitai užėmė kiti žmonės. Nadeždos mama svetimu turtu ir žydų nelaime naudotis nenorėjo, todėl sudegus namui mergaitės šeima net trylika metų pragyveno mažoje pirtelėje Sodų gatvėje.

   Susitikimas su Juste Liaugaude

Toje pačioje gatvelėje keliautojų šypsenas netrukus iškviečia rašytojas Grigorijus Kanovičius, kuriam Jonava – vaikystės miestas su nuotykiais, linksmybėmis, draugais ir, žinoma, charizmatišku tikinčios senelės paveikslu. Mūsų mieste gimęs ir 12 metų praleidęs rašytojas sako: ,,Jeigu ne vaikystė Jonavoje, kažin ar būčiau galėjęs parašyti savo sagą apie žydų gyvenimą Lietuvoje. Kūryba juk išteka iš kažkur...“ Išklausęs G. Kanovičiaus istoriją, garsinės ekskursijos dalyvis paliekamas su savo mintimis ir laisve dalintis prisiminimais apie asmeninį santykį su Jonava.   

Susitikimai su menininkais – įkvėpimas siekti tikslų ir didžiuoti savo miestu  

Vos prieš kelias dienas įvyko paskutinis jaunimo susitikimas su vienu iš jonaviečių menininkų. Į Jonavą pasikalbėti su jaunimu atvyko Žeimiuose gimęs ir augęs aktorius, dramaturgas, edukologas Raimondas Klezys. R. Klezys – vienas iš teatro ,,No Shoes“ įkūrėjų ir vieno svarbiausių Lietuvos teatro apdovanojimų – ,,Auksinio scenos kryžiaus“ – laimėtojas. Charizmatiškas, atviras ir empatiškas kūrėjas netruko sukurti jaukų ryšį tarp savęs ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos gimnazistų, nes naudojo ypatingą – teatro – kalbą, kuri leido gimnazistams prisiliesti prie to, kuo kasdien gyvena Raimondas.  

Susitikimas su Raimondu Kleziu 

,,Sutinkame žmones savo miesto gatvėse, prasilenkiam su jais, gal net nepasisveikiname ir tikrai nežinome, apie ką jie svajoja, ką nori pasiekti ar jau yra pasiekę, nors čia, tame pačiame mieste nuolat gimsta ir subręsta nuostabūs menininkai, kūrėjai“, – sako Giedrė Narbutaitė-Kontrimė. – ,,Manau, būtent todėl reikalingi susitikimai. Ką iš jų išsinešame? Norą geriau pažinti save ir kitus, supratimą, kad šalia esantys ar čia gyvenę jonaviečiai gali tapti pavyzdžiais siekiant tikslų ir, žinoma, didžiulį pasididžiavimą savo miestu, o ypač – jo žmonėmis.“ 

Jaunimo laukia kūrybinės dirbtuvės ,,Ką man duoda Jonava ir ką aš jai galiu duoti?“  

Sukūrus parodą, garso patirtį ir įgyvendinus susitikimus, projekto kūrėjai sieks dar vieno svarbaus uždavinio – išgirsti jaunus žmones, sužinoti, kas juos domina, kaip jie supranta ir kokiu būdu nori girdėti istoriją, padėti jaunimui pasijausti miesto ir kultūros dalimi. Todėl mokslo metams įsibėgėjant, gimnazistų laukia kūrybines dirbtuvės – diskusijos „Ką man duoda Jonava ir ką aš jai galiu duoti?“, įkvėptos rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos. Žaismingais metodais vedamos diskusijos virs idėjomis naujiems projektams ir turiningais straipsniais, kuriuose bus užfiksuotos jaunimo įžvalgos, pasiūlymai ir inovatyvios idėjos, nutiesiančios kelią Jonavos istorijų išsaugojimui jaunų žmonių lūpose ir širdyse.   

,,Nepaprastai džiaugiuosi, kad prasmingi projektai sulaukia Lietuvos kultūros tarybos ir miesto savivaldybės dėmesio. Tai suteikia daug motyvacijos dirbti, kurti, ieškoti ir auginti sąmoningą, gimtojoje Jonavoje įsišaknijusią kartą. Manau, tai geriausia dovana mūsų mylimam miestui – Jonavai“, – su šypsena sako G. Narbutaitė-Kontrimė. – ,,Dirbdami kartu, kalbėdamiesi, diskutuodami galime įvertinti, kiek mums duoda Jonava, ir suprasti, ką kiekvienas iš mūsų gali duoti jai – jos klestėjimui, augimui ir prasmingai istorijai.“ 

  Susitikimas su Juste Liaugaude

Jonavos kultūros centro krašto muziejus jau dabar kviečia 9-12 kl. mokinius registruotis į kūrybines dirbtuves – diskusijas „Ką man duoda Jonava ir ką aš galiu jai duoti?“ bei ekskursiją „Jonava yra namai“. 

Vietų skaičius ribotas.  

Registracija ir informacija telefonu +37061421906 arba el. p. jonavosmuziejus@gmail.com 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė.  

Teksto autorė – Ieva Kuodelytė-Saudargienė