Nuo 2028 metų susisiekimas Lietuvoje taps dar patogesnis – keliones skirtingų rūšių transportu bus galima suplanuoti ir apmokėti vienoje platformoje. Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, pradedama kurti nacionalinė kelionių planavimo ir jungtinio bilieto sistema, apimanti įvairias transporto rūšis ir operatorius – autobusus, traukinius, vandens transportą bei pavėžėjimo ir transporto dalijimosi paslaugas, užtikrinant „paskutinio kilometro“ susisiekimą.
Seimui patvirtinus įstatymų pakeitimus, į Lietuvos teisėkūrą įvesta „jungtinio bilieto“ sąvoka ir sukurtas teisinis pagrindas modernios nacionalinės sistemos diegimui.
„Jungtinį bilietą kuriame tam, kad kiekvienas galėtų keliauti patogiai. Naujoji sistema leis susiplanuoti visą kelionę ir už ją atsiskaityti vieno mygtuko paspaudimu. Pradėjęs kelionę traukiniu, žmogus ją tęsti galės autobusu, o iš jo išlipęs – kelionės tikslą pasiekti paspirtuku. Regionus su miestais sujungsime į vieną patogią susisiekimo sistemą“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ministras pažymi, kad jungtinis bilietas kartu spręs ir skaudžias socialines problemas – numatyta ,,Judumo piniginė“ iš kurios socialiai pažeidžiamiems gyventojams bus kompensuojamos būtinos kelionės į sveikatos priežiūros ar socialines įstaigas, asmenims su negalia šioje platformoje bus galima išsikviesti ir socialinį taksi.
Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, vėžėjai ir keleivių vežimo organizatoriai dalinsis duomenimis, sudarydami sąlygas gyventojams atsiskaityti už kelionės paslaugas jungtinio bilieto sistemoje. Svarbu pabrėžti, kad jungtinio bilieto sistema nesiekiama sudaryti konkurencijos su dabar veikiančiomis verslo, miestų ar regionų sistemomis. Kol esamos maršrutų planavimo ir bilietų įsigijimo sistemos toliau užtikrins kasdienį keleivių aptarnavimą, nacionalinė sistema taps jungiamąja grandimi keliaujantiems tarp skirtingų savivaldybių ar derinantiems kelias transporto rūšis ir judumo paslaugas.
Kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinė sistema bus kuriama pasitelkiant Socialinio klimato fondo (SKF) lėšas, iš kurio numatoma skirti 9 mln. eurų. Kitas žingsnis, kurio imasi Susisiekimo ministerija, – tarptautinio pirkimo inicijavimas šios sistemos sukūrimui, diegimui ir palaikymui nacionaliniu mastu. Veikiančią integruotą sistemą tikimasi įdiegti 2028 metais.
