„Rugpjūčio 31 dieną 19 val. 17 min. pasauliniu laiku (UTC) Afganistane įvykęs 6 magnitudžių žemės drebėjimas parodė, kokia jėga sukaupta Žemės gelmėse. Jo židinys buvo 10 km gylyje, epicentras lokalizuotas už maždaug 52 km nuo Džialalabado šiaurės rytų kryptimi ir už 31 km nuo Asadabado pietvakarių kryptimi, virpesiai buvo juntami nuo Afganistano sostinės Kabulo (`180 km) iki Pakistano sostinės Islamabado (~220 km)“, – išanalizavęs tarptautinių seismologijos tinklų duomenis, apibendrina Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiasis seismologas Andrius Pačėsa.

Drebėjimo padariniai skaudūs: žuvo šimtai žmonių, ištisi kaimai virto griuvėsiais. Bet ką reiškia 6 magnitudės, apibūdinančios drebėjimą?

Žemės drebėjimo stiprumui nustatyti mokslininkai naudoja specifines skales, kuriose matavimo vienetai yra magnitudės. Iš esmės tai būdas pamatuoti, kiek energijos išsiskiria drebėjimo metu. Seisminės bangos užfiksuojamos seismografais ir išmatuojamos šių bangų amplitudės. Atsižvelgiant į atstumą nuo drebėjimo židinio iki matavimo stoties, skaičiavimuose pridedama korekcija.

Viešojoje erdvėje dažniausiai minima Richterio skalė (tiksliau – Richterio-Gutenbergo). Ji patikimai taikoma tik mažesnės jėgos drebėjimams – iki maždaug 5 magnitudžių, t. y. tokiems, kurie gali būti juntami, bet didelės žalos paprastai nepadaro.

Stipresniems skaičiuoti naudojamos kitos – tūrinių bangų, skersinių bangų ar momento – skalės, bet visos jos remiasi tais pačiais principais.

Svarbu žinoti, kad žemės drebėjimų skalės yra logaritminės. Tai reiškia, kad net vienos magnitudės skirtumas yra milžiniškas. Pavyzdžiui, 6 magnitudžių drebėjimas išskiria net 31 kartą daugiau energijos nei 5 magnitudžių. O 7 magnitudžių drebėjimas – 961 kartą galingesnis už 5 magnitudžių.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti (daugiau informacijos rasite čia):

5 magnitudžių drebėjimas gali stipriai supurtyti nedidelį miestelį, bet paprastai nepadaro didesnės žalos.

6 magnitudžių drebėjimas pavojingas – griūva prastesni pastatai, įvyksta nuošliaužos, nukenčia žmonės.

7 magnitudžių drebėjimas tampa regiono katastrofa, galinčia sunaikinti ištisus miestus.

9 magnitudžių drebėjimas – pasaulinio masto įvykis, galintis sukelti cunamius ir pakeisti krantų linijas.

Šie pavyzdžiai apibūdina situacijas epicentro srityje, kai drebėjimas seklus (židinio gylis iki ~30 km). Jei židinys labai gilus (pvz., 7 magnitudžių drebėjimas 700 km gylyje), paviršiuje jis gali būti vos juntamas ir didelės žalos nepadaryti.

Šios skalės neturi nei apatinės, nei viršutinės ribos. Pats galingiausias žinomas drebėjimas užfiksuotas Čilėje 1960 m. Jo magnitudė siekė 9,5. Tuo tarpu labai silpni virpesiai (tarkim, kelių šimtų gramų trotilo sprogimas) gali turėti net neigiamą magnitudę, pavyzdžiui, –1.

Seisminis aktyvumas Afganistane

Afganistano teritorija patenka į plačią Eurazijos žemyno kontinentinės deformacijos zoną. Didelį seisminį aktyvumą Afganistano pietuose ir vakaruose lemia Arabijos tektoninės plokštės slinkimas link Eurazijos plokštės 31 mm/metus greičiu (subdukcijos procesas), o pietryčiuose – Indijos tektoninės plokštės slinkimas link Eurazijos plokštės 34 mm/metus greičiu (subdukcija). Todėl Afganistano vakarinė ir rytinė dalys, palyginti su centrinėmis Afganistano teritorijomis, yra seismiškai aktyvesnės.

Afganistane įvykusį žemės drebėjimą užfiksavo Lietuvos seismologinio monitoringo stotys: plataus diapazono Paburgės (PBUR) ir Paberžės (PABE), trumpo periodo Zarasų (IZAR), Salako (ISAL) ir Ignalinos (IIGN). Šis įvykis užregistruotas ir kitose Baltijos regiono seisminių stebėjimų stotyse.

Lietuvos geologijos tarnybos inf.