Per pastaruosius kelis dešimtmečius kelionės lėktuvu labai pasikeitė – iš prabangos, kurią galėjo sau leisti tik turtuoliai, jos tapo įprasta transporto priemone, prieinama plačiam visuomenės ratui.
Tokį didelį pokytį itin gerai pastebėjo vyresnės kartos atstovai, kuriems skrydis lėktuvu buvo retai pasitaikanti arba neįsivaizduojama patirtis, šiandien virtusi niekuo nebeišsiskiriančiu įvykiu.
Tad šiandien pažvelkite į tai, kaip ir kodėl keitėsi mūsų įpročiai keliaujant lėktuvu per paskutinius dešimtmečius.
Kelionių lėktuvu aukso amžius
Nors Lietuvoje šeštajame ir septintajame dešimtmetyje kelionės lėktuvu buvo prieinamos vienetams, Vakaruose jos išgyveno savo aukso amžių. Tiesa – tik tiems, kurie turėjo gilias kišenes.
Skrydžiai lėktuvu buvo prabangos ir išskirtinumo simbolis, tad šia proga keleiviai rengdavosi geriausiais savo drabužiais, o pro linijų bendrovės siūlė erdvias sėdimas vietas, gurmaniškus patiekalus ir nepriekaištingą aptarnavimą.
Šiuo laikotarpiu buvo pradėti naudoti reaktyvinių variklių lėktuvai, tokie kaip „Boeing 707“, gerokai sutrumpinę kelionės laiką ir leidę keliauti dideliais atstumais. Vis dėlto, daugumai žmonių kelionės lėktuvu kainavo pernelyg brangiai.
Įperkamų kelionių lėktuvu augimas
Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose pasikeitė oro transporto sektoriaus reguliavimas, lėmęs didesnę konkurenciją, mažesnes bilietų kainas ir didesnį žmonių, galinčių sau leisti skraidyti lėktuvais, skaičių.
Ir nors Lietuvoje tai vis dar buvo retas reiškinys, net ir čia augo žmonių, skraidančių darbo tikslais, skaičius.
Vakaruose atsiradus pigesnių skrydžių bendrovėms, kelionės lėktuvu tapo prieinamesnės viduriniajai klasei. Deja, kartu sumažėjo prabangos, trumpesniuose skrydžiuose maitinimas suprastėjo arba jo išvis neliko, o bendras skrydžio žavesys pradėjo blukti.
Technologijų bumas
Technologijų pažanga paskutiniuosiuose dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiuose padarė didelę įtaką kelionių lėktuvu įpročiams.
Atsiradus internetinėms bilietų rezervavimo sistemoms, skrydžio užsakymas ir registracija tapo efektyvesni. Vis dėlto, didelė dalis žmonių bilietus vis dar pirko agentūrose ar per agentus, nes asmeninius kompiuterius turėjo retas.
Įdiegus skrydžio pramogų sistemas (ekranus su filmais, radijo laidomis ir pan.), pasikeitė ir pati skrydžių patirtis – ypač tolimųjų skrydžių metu.
Rugsėjo 11-osios poveikis kelionėms lėktuvu
2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiai JAV padarė didžiulę įtaką kelionėms lėktuvu visame pasaulyje. Buvo įvestos sustiprintos saugumo priemonės, įskaitant griežtesnę bagažo politiką, keleivių patikrą ir didesnius rankinių daiktų apribojimus.
Nebebuvo galima kartu neštis didelių kiekių skysčių, aštrių daiktų ir nors prieš kelis dešimtmečius lėktuvuose dar buvo galima rūkyti, tobulėjant technologijomis skrydžio metu net ir naujausias tabako kaitinimo įrenginys turi būti saugiai padėtas lagamine.
Dėl šių pokyčių pailgėjo registracijos į skrydžius laikas ir padidėjo keleivių nerimas, iš esmės pakeitęs kelionių lėktuvu patirtį.
Pigių vežėjų revoliucija
2000-aisiais visame pasaulyje sparčiai daugėjo pigių skrydžių bendrovių, kurios dar labiau demokratizavo oro susisiekimą. Tokios bendrovės kaip „Ryanair“ ir „EasyJet“ Europoje, „Southwest Airlines“ JAV ir „AirAsia“ Azijoje pradėjo siūlyti skrydžius gerokai mažesnėmis kainomis. Šis pokytis paskatino trumpų savaitgalio kelionių kultūrą, tad daugeliui žmonių kelionės lėktuvu tapo įprasta gyvenimo dalimi.
Pasiruošimas skrydžiui taip pat supaprastėjo: jei anksčiau keleiviai pasipuošdavo skrydžiui, dabar dauguma lėktuve dėvi patogius sportinius drabužius, o moterys vengia makiažo.
Sumažėjo ir pasiruošimo kelionei lėktuvu laikas, nes dauguma įprato greitai ir efektyviai susidėti lagaminą.
Skaitmeninė revoliucija ir keleivių patirtis
Plačiai paplitęs išmaniųjų telefonų ir interneto naudojimas taip pat pakeitė keleivių patirtį. Dėl registracijos telefone, skaitmeninių įlaipinimo kortelių, realiuoju laiku atnaujinamų skrydžių ir oro uostų navigacijos programėlių kelionės lėktuvu tapo paprastesnės ir sukelia mažiau streso.
Socialiniai tinklai ir atsiliepimų platformos taip pat suteikė keleiviams galimybę išsakyti savo nuomonę ir daryti įtaką oro linijų politikai ir paslaugoms.
Aplinkosaugos problemos ir tvarios kelionės
Intensyvėjant klimato kaitos problemoms vis labiau rūpinamasi kelionių lėktuvu paliekamu anglies dioksido pėdsakų. Dėl šios priežasties padidėjo susidomėjimas tvariu keliavimu.
Aviakompanijos pradėjo investuoti į taupiau degalus naudojančius orlaivius ir ieškoti alternatyvių degalų. Keleiviai ėmė sąmoningiau rinktis keliones: kai kurie renkasi mažesnį skrydžių skaičių per metus arba palaiko anglies dioksido kompensavimo iniciatyvas.
Naujos patirtys kelionėse lėktuvu
Pastaraisiais metais oro kelionėse vis dažniau pastebima personalizavimo tendencija.
Norėdamos keleiviams pasiūlyti individualiai pritaikytą kelionės patirtį, oro linijų bendrovės vis dažniau naudoja duomenų analizę. Nuo specialiai pritaikytų pramogų skrydžio metu iki asmeninių maitinimo variantų, kompanijos ieško būdų, kaip atsižvelgti į individualius pageidavimus ir taip padidinti klientų pasitenkinimą.
Oro uostai taip pat labai pasikeitė. Kadaise jie buvo laikomi tik tranzito taškais, tačiau šiandien daugelis jų tapo vietomis, kuriose siūloma daugybė paslaugų, pavyzdžiui, prabangūs poilsio kambariai, prekybos centrai, SPA centrai ir net meno parodos.
Šiais pokyčiais siekiama ne tik pagerinti keleivių patirtį, bet ir maksimaliai pailginti laiką, kurį keleiviai praleidžia oro uostuose, taip didinant pajamas.
Patogumas ar ekonomiškumas?
Kadangi kelionės lėktuvu tampa vis prieinamesnės, pagrindinis oro transporto bendrovių uždavinys yra suderinti patogumą ir patrauklią kainą.
Nors pigių skrydžių bendrovės daugiausia dėmesio skiria efektyvumui ir paslaugoms be papildomų išlaidų, vis daugiau keliautojų nori mokėti daugiau už papildomą komfortą ir patogumus.
Dėl to atsirado aukščiausios ekonominės klasės ir patobulinta verslo klasės pasiūla bei daugiau galimybių patenkinti įvairius pageidavimus ir biudžetą.
COVID-19 pandemija ir kelionės lėktuvu
COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturinčių iššūkių oro transporto pramonei. Kelionių apribojimai, karantino reikalavimai ir susirūpinimas sveikata lėmė tai, kad keliems metams kelionių oro transportu smarkiai sumažėjo.
Aviakompanijos ir oro uostai pandemijos metu turėjo įgyvendinti naujus sveikatos ir saugos protokolus, pavyzdžiui, privalomas veido kaukes, griežtesnes valymo ir dezinfekcijos procedūras ir bekontaktes technologijas.
Neabejojama, kad ateityje kelionės lėktuvu taip pat keisis, pasitelkiant biometrinius duomenis, dirbtinį intelektą ir kitas technologijas.