Artėja viena gražiausia ir didžiausia metų šventė – šventos Kalėdos. Nespėjus įsibėgėti gruodžiui, Lietuvos miestai ir miesteliai, kaimai ir gyvenvietės skuba puoštis kalėdine atributika. Gatvėse žybsi įvairiaspalvės lemputės, statomos akį traukiančios dekoracijos, sprendžiami galvosūkiai, kuo padabinti žaliaskares, kad jos iš nuostabos priverstų aikčioti pro šalį einančius praeivius. Minios žmonių lekia tekini stengdamiesi aplenkti laiką, galvose generuodami dovanų idėjas. Ore tvyro Kalėdos. Tačiau kaip atrodo Kalėdos Centre, kuriame gyvena skirtingų tautų, kultūrų ir rasės žmonės?
Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje gyvuoja beveik 25 metus. Per šį laikotarpį čia gyveno tūkstančiai žemės piliečių iš skirtingų pasaulio valstybių. Šiuo metu Centre apgyvendinti daugiau kaip šimtas užsieniečių. Čia vyrauja religijų įvairovė: yra krikščionių, musulmonų, sunitų, katalikų, protestantų, stačiatikių. Yra dalis ir ateistų. Kaip tokioje skirtingų kultūrų ir religijų gausybėje rasti aukso viduriuką ir pasiruošti didžiausiai metų šventei atsižvelgiant tiek į mūsų, Lietuvos Respublikos gyventojų, tiek užsieniečių, atvykusių su tikslu sėkmingai integruotis Lietuvoje, poreikius bei tradicijas?
SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ NEPAMATUOJAMAS INDĖLIS
Didžioji dalis užsienio gyventojų, apsistojusių Centre, savo šalyse laikomi pabėgėliais. Vieni jų bėga iš savo gimtųjų valstybių dėl persekiojimo ar karinių priežasčių, kiti – ištikus humanitarinei krizei, dėl su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų ir pan. Todėl atvykus į Pabėgėlių priėmimo centrą, labai svarbu gyventojams kurti saugią aplinką bei vystyti ir palaikyti gerus, supratingumu ir tolerancija grįstus tarpusavio santykius. Būtina pasidomėti jų papročiais, tradicijomis, išsiaiškinti, kas jų kultūroje yra priimtina, o kas – visiškai svetima ir netoleruotina. Tai apima ir rengimąsi šventėms bei jų šventimo papročius ir tradicijas. Ir štai čia esminis yra socialinio darbuotojo vaidmuo. Nuo pat pirmųjų dienų, atvykus užsienio piliečiui į Pabėgėlių priėmimo centrą, darbuotojai stengiasi išsiaiškinti jo poreikius, pasaulėžiūrą, palaikyti gerus darbinius santykius ir kryptingai siekti bendrų tikslų – sėkmingai juos integruoti į Lietuvos socialinį, kultūrinį, ekonominį gyvenimą.
KAIP NEPRARASTI IDENTITETO ŠVENČIŲ SŪKURY
Pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje šventų Kalėdų šventė laikoma viena didžiausių metų švenčių. Jai ruošiasi visi: valstybinės įstaigos ir verslininkai, prekybos ir pramogų centrai, privatūs asmenys – vieni kukliau, kiti – stengdamiesi išsiskirti ir palikti neišdildomą įspūdį. Pabėgėlių priėmimo centro bendruomenė šventei puoštis pradeda gruodžio pradžioje: „Dažniausiai pradedame puošybą nuo gyvenamųjų erdvių – koridoriai, bendro naudojimo patalpos, kabinetai dekoruojami kalėdine simbolika. Čia daugiausia pastangų įdeda darbuotojai“, - sako Dalia Januškevičienė, socialine darbuotoja dirbanti dešimt metų. „Klasės dažnai puošiamos vaikų gamintais rankdarbiais, kuriuos, padedant socialiniams darbuotojams, pedagogams, individualios priežiūros specialistams pradeda kurti dar rudenį – taip tarsi „atidarydami“ šventinį sezoną. Nuo tos dienos jau įsivyrauja kalėdinė dvasia ir visi pradeda gyventi Kalėdų laukimu“, - priduria pašnekovė.
Kaip ir visur – pagrindinis šventų Kalėdų simbolis – eglė. Kartais puošiama tikra, kartais – dirbtinė. Būta jų ir kelios – kai vyko šventinis konkursas Centre gyvenusiems vaikams – rinkta gražiausiai papuošta žaliaskarė. „Kai pastatoma didžioji – pagrindinė Kalėdų eglė pastato fojė, tuomet suguža dauguma užsieniečių: nesvarbu, kokios jie tautybės ar tikėjimo, jos puošimas suvienija Centro gyventojus: tiek maži, tiek dideli skuba kabinti įvairius papuošimus. Tiesa, pradžioje kiek vangiau į šį procesą įsitraukia vyrai, tačiau gerai nuotaikai, šventinei atmosferai įsibėgėjus prisijungia ir jie“, - pasakoja socialinė darbuotoja Asta Lasienė.
Pabėgėlių priėmimo centras bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Maltos organizacija, Lietuvos Caritas, Gelbėkit vaikus, menų agentūra „Artscape“, „Teachers for Refugees“. Kartu su šių organizacijų atstovais organizuojami įvairūs šventiniai renginiai, akcijos, pramogos, konkursai kalėdine tematika tiek vaikams, tiek suaugusiems. „Kai gyventojus pasiekia informacija apie būsimus renginius, jie su nekantrumu laukia jų pradžios – ypatingai mažieji, nes jie, kaip ir kiekvienas vaikas, tikisi išvysti Kalėdų Senį ir gauti dovanų už padeklamuotą eilėraštį. Itin noriai ir entuziastingai mokosi juos sakyti lietuvių kalba“, - ilgamete patirtimi dalinasi D.Januškevičienė.
Bendro naudojimo erdvės, pagrindinė Kalėdų šventės eglė, išorinės lauko dekoracijos yra matomos tiek Centro darbuotojams, tiek jo gyventojams bei atvykstantiems svečiams. Tačiau dažnai gyventojai, siekdami neprarasti identiteto, patys puošiasi savo gyvenamuosius kambarius pagal jiems priimtinus papročius ir tradicijas. Taip susikurdami jaukią erdvę, primenančią gimtuosius namus šventiniu laikotarpiu. „Ypatingai daug dėmesio kambarių, kuriuose gyvena, puošybai skiria katalikai ir stačiatikiai. Jie mėgsta ryškias, žėrinčias dekoracijas. Langai dažnai puošiami įvairiais karpiniais. Taip susikurdami šventinę nuotaiką laikinuose namuose“, - pasakoja A.Lasienė.
Įsisukus į švenčių ruošimosi verpetą, dovanų pirkimo maniją, sustokime akimirkai, atsikvėpkime ir pagalvokime – kas mums svarbiausia šiuo laikotarpiu. Kartais skriejančio laiko sūkury pamirštame, kokia yra šventų Kalėdų esmė. Buvimas su šeima ir artimaisiais, įsiklausymas, palaikymas ir kokybiškas bendravimas – tai visiems žinomi ingredientai laimingo žmogaus/laimingos šeimos receptui. Ir nesvarbu, kokios spalvos tavo oda, kokie tavo tautos papročiai ar į kokį Dievą tiki. Prasmingai leiskite laiką kalėdiniu laikotarpiu, mėgaukitės buvimu su artimaisiais ir visada išlaikykite Kalėdų dvasią širdyse.
Straipsnį parengė:
Kristina Baradinskienė
Komunikacijos specialistė
Pabėgėlių priėmimo centro
Archyvo nuotraukos
