Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šiandien Prezidentūroje, Regionų forumo paraštėse, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Susitarimas numato konkrečių naudų paketą savivaldybėms, kurių teritorijose veikia ar bus įsteigti kariniai poligonai ir karinės mokymo teritorijos.

„Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija sutarė, kad valstybės investicijos keliautų į dvigubos paskirties projektus – vertingus ir kariuomenei, ir vietos bendruomenėms. Investuosime į civilinės saugos programas, kritinės infrastruktūros apsaugą, karinį mobilumą, jaunimo ugdymą ir pilietinio pasipriešinimo mokymus. Tokiu būdu stiprinsime pasirengimą šalies gynybai ir įgyvendinsime visuotinės gynybos principą. Atėjo laikas bendrą matymą paversti konkrečiais rezultatais“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Karinius poligonus ir karinio mokymo teritorijas turinčiose savivaldybėse socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai  planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metams skirto BVP procento gynybai. Skatinant karinį mobilumą, savivaldybių prioritetinių vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinėmis teritorijomis, KAM biudžete skiriamas lėšas siekiama padidinti iki 5 mln. eurų per metus.

„Savivaldybės, kurių teritorijoje yra poligonai arba karinės teritorijos, labai gerai supranta kritinę jų svarbą valstybės ir gyventojų saugumui. Darome viską, kad Lietuvos kariuomenė turėtų reikiamas sąlygas darbui ir kartu – būtų vietos bendruomenės dalimi. Vietos gyventojai taip pat turi jaustis svarbia visuotinės gynybos grandimi. Šis KAM ir LSA susitarimas įvertina ir įtvirtina šiuos abipusius poreikius siekiant svarbiausio tikslo – saugios ir stiprios valstybės“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Susitarimas taip pat numato išplėstą paramą savivaldybėms civilinės gynybos srityje. Iki 2030 m. iš Valstybės gynybos fondo kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti. Iš jų, 9 mln. eurų numatyta skirti, siekiant stiprinti karo komendantūrų sąveiką su savivaldybių institucijomis, prisidedant prie savivaldybėse steigiamų kontrmobilumo priemonių parkų, skirtų savivaldos kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugai.

Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijų vykdymui bei savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karui stiprinti iš KAM biudžeto planuojama skirti iki 5 mln. eurų.

Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai, susitarimas numato kelias iniciatyvas. Pilietinio pasipriešinimo mokymams, organizuojamiems kartu su krašto apsaugos sistema ir Lietuvos šaulių sąjunga, kasmet planuojama skirti ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų.

Ugdant pilietišką jaunimą, siekiama plėsti jaunųjų šaulių būrelius visose mokyklose ir didinti mokinių klasių skaičius, kurioms privalomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Šiai iniciatyvai kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.

Visuomenės kompetencijų bepiločių orlaivių valdymo ir inžinerijos srityse stiprinimui kartu su kitomis institucijomis vykdant bendrus projektus būtų skiriama daugiau nei 600 tūkst. eurų iki 2028 metų.

Susitarimas taip pat numato visuotinės gynybos centrų plėtrą kartu su savivaldybėmis, kuriose visoms visuomenės grupėms būtų suteikiamos pilietiniam pasipriešinimui reikalingos žinios ir įgūdžiai, ugdomi dronų valdymo ir šaudymo įgūdžiai.

Stiprinant savivaldybių administracijų kibernetinę saugą ir atsparumą, siekiama teikti metodinę, organizacinę ir finansinę pagalbą, steigiant jungtinius saugumo operacijų centrus apskrityse. Šiam tikslui įgyvendinti planuojama skirta iki 1,2 mln. eurų iki 2028 metų.

LR Krašto apsaugos ministerija