Pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą. Krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija (žemės sklypas) ir infrastruktūra, būtina priimančiosios šalies paramai užtikrinti, šiuo metu negali būti vystoma greitai ir efektyviai. Tam trukdo teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo, naudojimo paskirties ir (ar) būdo nustatymo, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo procedūros.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) inicijuoja įstatymų pakeitimus, kurie supaprastintų valstybinės žemės sklypų, reikalingų krašto apsaugos tikslams, suformavimo ir (ar) pertvarkymo, infrastruktūros vystymo procedūras. Šie įstatymų pakeitimai padėtų užtikrinti sklandų NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, kadangi vien valstybinės žemės sklypų suformavimo ir (ar) pertvarkymo procesai sutrumpėtų net 3 metais.

Spalio 27 d. Seimo posėdyje buvo pristatyti Krašto apsaugos ministerijos teikiami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo projektai, kurie toliau perduoti svarstyti Aplinkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams. Šiems komitetams pateikus išvadas, dėl įstatymų pakeitimo projektų priėmimo bus balsuojama Seime.

Krašto apsaugos ministerijos parengtų teisės aktų projektų tikslas – užtikrinti Lietuvos sąjungininkų poreikius, susijusius su priimančiosios šalies paramai (karinės infrastruktūros plėtrai), reikalingos valstybinės žemės suformavimo ir (ar) valstybinės žemės sklypų pertvarkymo per kuo trumpesnį terminą bei atsisakyti kai kurių ypatingųjų statinių statybą reglamentuojančių procedūrų.

„Siūlomi įstatymų pakeitimai yra aktualūs siekiant, kad Lietuvoje dislokuojamų sąjungininkų kariams būtų suteikiamos kokybiškos sąlygos, taip pat, ruošiantis Vokietijos brigados dislokavimui“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

KAM inf.