Seimas šiandien patvirtino 2026 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatytas Krašto apsaugos ministerijos finansavimo augimas iki 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai sudaro 43 proc. padidėjimą lyginant su 2025 metais ir yra didžiausias gynybai skiriamas finansavimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. 

Didesnis finansavimas suteiks galimybę reikšmingai paspartinti nacionalinės divizijos kūrimą, modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir iš esmės sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Reikšmingai išaugęs biudžetas leis paankstinti jau suplanuotus įsigijimus, įgyvendinti svarbius karinius projektus, stiprinti oro erdvės gynybą, užtikrinti atsargų kaupimą ir tęsti karinės infrastruktūros plėtrą.

„Pagal planuojamą BVP dalį gynybai Lietuva 2026 m. tampa lydere tarp daugiausiai į gynybą investuojančių NATO sąjungininkų. Tai rodo mūsų šalies tvirtą  įsipareigojimą kolektyvinei gynybai, sudaro prielaidas reikšmingai spartinti kariuomenės modernizaciją ir pasirengimą galimiems iššūkiams“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Krašto apsaugos ministras pabrėžia, kad ryžtingai bus įgyvendinami įsipareigojimai Lietuvos žmonėms ir sąjungininkams. „Kuriame realų atgrasymą regione – vystome nacionalinę diviziją, priimame Vokietijos brigadą, stipriname oro gynybą. Tai investicija į Lietuvos žmonių saugumą ir į visą NATO rytų flango stabilumą – tampame lyderiais tarp daugiausiai į gynybą investuojančių sąjungininkų“, – pažymėjo R. Kaunas. 

Bendrai net apie 60 proc. Krašto apsaugos ministerijos biudžeto bus skiriama Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai. Tai leis užtikrinti spartesnį gynybinių pajėgumų, atliepsiančių regiono saugumo iššūkius ir atitinkančių NATO standartus, vystymą.

Lietuvos kariuomenės modernizacija ir plėtra

Ginkluotei ir karinei įrangai įsigyti iš 2026 metų gynybos biudžeto numatyta skirti 1,7 mlrd. eurų. Reikšmingos investicijos leis paankstinti svarbiausius projektus, skirtus kovinės galios didinimui: vikšrinėms pėstininkų kovos mašinoms bus skirta apie 375 mln. eurų, tankams apie 350 mln. eurų, 155 mm haubicoms CAESAR – apie 100 mln. eurų, raketinėms artilerijos sistemoms HIMARS – apie 70 mln. eurų. Lėšos numatytos ir prieštankinių sistemų SPIKE ir JAVELIN bei kitų ginkluotės sistemų įsigijimams. 

Tarp prioritetų – oro gynyba

Oro erdvės apsaugai 2026 metais bus skirta itin didelė dalis asignavimų. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS numatoma skirti apie 100 mln. eurų, mobilioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms MSHORAD – apie 60 mln. eurų. Valstybės gynybos tarybos sprendimui dėl integruotos oro gynybos nuo dronų įgyvendinti bus skirta 145 mln. eurų.

Šie projektai sustiprins Lietuvos kariuomenės ugnies galią, mobilumą, oro gynybos efektyvumą ir bendrą atgrasymo potencialą.

Didesnis biudžetas leis užsakyti didesnius kiekius karinių atsargų ir šaudmenų, reikalingų tiek oro gynybos rezervui, tiek kovinėms pajėgoms stiprinti. Bus užtikrintos atsargos pagrindinėms kovinėms sistemoms – 155 mm šaudmenims, 120 ir 60 mm minosvaidžių šaudmenims, JAVELIN ir SPIKE sistemoms, RBS-70, HIMARS raketinėms sistemoms, 84 mm vienkartiniams granatsvaidžiams, prieštankinėms minoms, 30×173 mm šaudmenims ir kitoms kritinėms priemonėms, kt.

2026 m. lėšos bus skirtos bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, artilerinių radarų įsigijimams. Taip pat numatoma investuoti į elektroninės kovos, logistikos grandinės, medicininės paramos ir sąjungininkų bendradarbiavimo stiprinimą, uosto ir priekrančių gynybos priemones, medicininį transportą ir kt. 

Infrastruktūros plėtra

Taip pat toliau bus stiprinama karinė infrastruktūra, kuri būtina šiuolaikinei kariuomenei – nuo sandėlių iki naujų karinių bazių, taip užtikrinant tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų karių poreikius.

Karinės infrastruktūros plėtrai 2026 metais bus skiriama apie 240 mln. eurų. Didžiausia infrastruktūros investicija – Rūdninkų poligono plėtra, kuriai skirta apie 45  mln. eurų. Neries Aukštutinės terasos komplekso Rukloje plėtrai 2026 metais skirta apie 35 mln. eurų, o Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose modernizacijai – apie 18 mln. eurų.

Finansavimas priimančios šalies paramai sąjungininkams 2026 metais taip pat auga ir sieks apie 60 mln. eurų.

Visa apimtimi bus finansuojamas ir priimančiosios šalies paramos paketas JAV kontingentams Lietuvoje, skiriant apie 24 mln. eurų. Tai būtina sąlyga užtikrinti nuolatinį JAV pajėgų buvimą ir veikimą Lietuvoje.

Parama Ukrainai 

2026 m. bus tęsiama nuosekli ir tvirta finansinė bei karinė parama Ukrainai, šiam tikslui skiriant 0,25 proc. Lietuvos BVP. Toks įsipareigojimas leis ne tik užtikrinti ilgalaikį ir kryptingą politinį bei praktinį Lietuvos indėlį į Ukrainos kovą už savo laisvę ir teritorinį vientisumą, bet ir sustiprins bendrą Europos saugumą. 

Personalo stiprinimas,  parama Lietuvos šaulių sąjungai 

Apie trečdalį 2026 m. gynybos biudžeto sudaro  einamosios išlaidos. Augant krašto apsaugos sistemos karių ir civilių personalo skaičiui, darbo užmokesčiui šiemet skirta apie 650 mln. eurų.

Naujai patvirtinta Lietuvos kariuomenės struktūra leis didinti karių skaičių iki 20 tūkstančių. Tai reiškia daugiau profesionalų karių, daugiau savanorių, stipresnį rezervą ir dar glaudesnį bendradarbiavimą su mūsų sąjungininkais. Kartu bus tęsiamos ir karių socialinio paketo plėtros iniciatyvos, apimančios ne tik finansines, bet ir papildomas motyvavimo priemones.

Lietuvos šaulių sąjungai 2026 metais bus skirta 24,2 mln. eurų – 30 proc. daugiau nei 2025 m., taip sudarant sąlygas plėsti organizacijos narių rengimą, stiprinti teritorinę gynybą ir didinti visuomenės atsparumą. Taip pat numatoma skirti papildomą finansavimą savivaldybių infrastruktūrai pagal pasirašytą Krašto apsaugos ministerijos ir Savivaldybių asociacijos sutartį.

Valstybės gynybos fondas

Numatoma, kad Valstybės gynybos fondas 2026 m. sudarys apie 700 mln. Eur. Didžiąją dalį fondo lėšų – apie 480 mln. Eur planuojama skirti divizijos pajėgumo vystymui (įskaitant tankus ir vikšrines pėstininkų kovos mašimas), apie 50 mln. Eur numatyta brigados infrastruktūros vystymui. Šio fondo lėšomis taip pat bus finansuojami tęstiniai civilinės gynybos, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties infrastruktūros projektai, kontrmobilumo priemonių įrengimas, kovos su bepiločių orlaivių sistemų įsigijimas.

Detalus 2026 m. Valstybės gynybos lėšų paskirstymas bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.

KAM inf.