Seimas pradėjo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pateiktą Savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatymo projektą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siūloma sudaryti galimybes gyventojams savanoriškai užsidirbti iš einamosiose sąskaitose laikomų lėšų ir pagerinti šalies ekonomikoje prieigą prie finansavimo įveiklinant vidinius šalies finansinius išteklius.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tvirtino, kad dažniausiai gyventojai santaupas banke laiko už nulines palūkanas. „Tokių lėšų einamosiose sąskaitose yra apie 19 mlrd. eurų ar daugiau, net du trečdaliai indėlių negeneruoja gyventojams grąžos. Jie laikomi einamosiose sąskaitose ir už juos palūkanos nemokamos, gyventojų santaupos nuvertėja, šalyje turime infliaciją“, – teigė šalies vadovo patarėjas. Jo tvirtinimu, taip būtų įdarbinami nenaudojami vidiniai ištekliai auginant ekonomiką.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma, kad savo indėlius įveiklinti siekiantis gyventojas savanoriškai sutiktų, jog jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurios lėšos būtų priskiriamos ekonomikos augimo ir ūkio pažangos finansavimo programai.

Programą įgyvendinančios kredito įstaigos specialiojoje einamojoje sąskaitoje esamas gyventojų lėšas (iki 2500 eurų) skolintų Nacionaliniam plėtros bankui ILTE, o šios lėšos būtų naudojamos valstybės, savivaldybių ar jų valdomų įmonių (arba įmonių, kurių dalininke yra valstybė arba savivaldybė) vykdomų ilgalaikių investicinių programų energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektams finansuoti.

Šios lėšos ir toliau būtų draudžiamos Indėlių draudimo fonde. Nors komerciniai bankai skolintų lėšas Nacionaliniam plėtros bankui, gyventojai bet kuriuo momentu galėtų savo reikmėms pasiimti ir naudoti dalį ar visas šioje savo specialiojoje einamojoje sąskaitoje laikomas lėšas. Vienu metu gyventojas galėtų turėti tik vieną tokią specialiąją einamąją sąskaitą.

Programos palūkanų normos, mokamos gyventojui, dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko nustatytą palūkanų normos už indėlius dydį Vyriausybės nutarimu du kartus per metus. Programos palūkanų norma, mokama gyventojams, pagal siūlomą įstatymo projektą negalėtų būti mažesnė už 0,1 proc. ir negalėtų būti didesnė už 3 proc.

Programoje dalyvaujančiai kredito įstaigai būtų suteikiama valstybės garantija už Nacionaliniam plėtros bankui pagal programą paskolintas lėšas.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1556) balsavo 69 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šios iniciatyvos prašyti Vyriausybės, Lietuvos banko ir Europos Centrinio bankų išvadų. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

 Seimo Spaudos biuro inf.