Šiuo metu Lietuvoje vykdomas vienas didžiausių ir kompleksiškiausių socialinių projektų, skirtų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams. Nuo 2023 metų įgyvendinamas penkerių metų trukmės projektas „Būk laisvas – nebūk priklausomas!” jau pasiekė pusiaukelę, o rezultatai kalba patys už save.

„Per pirmuosius dvejus metus psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas gavo beveik 1000 asmenų, reintegracijos veiklose dalyvavo virš 120 dalyvių, o daugiau nei 530 priklausomų asmenų šeimos narių suteikta reikalinga visapusė pagalba.

Vienas iš projekto rodiklių – tai skaičius žmonių, kurie per 28 dienas po dalyvavimo veiklose pradeda mokytis, dirbti arba aktyviai ieškoti darbo. Šiuo metu tokių dalyvių yra 340. Tačiau tai – ne tik statistika. Tai žmogiško augimo, įgalinimo ir pokyčio matas – ar žmogus iš tiesų žengė pirmą savarankišką žingsnį. Šie pokyčiai rodo, kad suteiktos paslaugos ne tik padėjo žmogui šiandien, bet ir atvėrė duris rytojui”, – teigia Loreta Raugalaitė, projektą kartu su partneriais įgyvendinančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektų komandos vadovė.

Anot jos, šis projektas, finansuojamas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo+“ ir bendrojo finansavimo lėšų, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro sąlygas priklausomybę turintiems asmenims sėkmingai grįžti į visuomenę:  vykdoma nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, o ją sėkmingai baigusiems organizuojamos reintegracijos veiklos, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą. Taip pat vykdomi įvairūs mokymai ir supervizijos specialistams, o šeimos nariams teikiama taip reikalinga emocinė bei praktinė pagalba.

Jaučiasi atstumti ir nereikalingi

Albertas Lučunas, kurio vadovaujama organizacija „Vilties švyturys“ yra viena iš projekto partnerių, akcentuoja, kad priklausomybę turintiems asmenims ypač svarbu suteikti ne tik galimybę atsisakyti žalingų įpročių, bet ir atkurti visavertį gyvenimą.

„Dirbant su šiais žmonėmis išryškėja, kad daugelis jų jaučiasi atstumti, neturi motyvacijos, paramos ar įgūdžių keisti savo situaciją. Projekto metu asmenys gauna kompleksinę pagalbą – ne tik psichologinę ir socialinę, bet ir praktines žinias bei įgūdžius, padedančius sugrįžti į visuomenę ar darbo rinką.

Svarbu tai, kad žmogus šiame procese nėra paliekamas vienas – jam padedama žingsnis po žingsnio, siekiant atsisakyti žalingų įpročių, ugdyti savarankiškumą, socialinius įgūdžius bei pasiruošti reintegracijai", – teigia A. Lučunas ir priduria, kad reabilitacijos proceso metu teikiamos įvairios paslaugos - nuo kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo iki psichologinės pagalbos. Visa tai padeda žmogui atkurti pasitikėjimą savimi, santykius su bendruomene bei artimaisiais, o kartu ir tikėjimą, kad galima gyventi kitaip.

A. Lučunas pateikia pavyzdžių, siekiant suprasti, ką apima asmenų psichologinė bei socialinė reabilitacija.

„Tai pagalba atsitiesti ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei socialiai, – pasakoja. – Paprastai tariant, tai pagalba susitvarkyti savo gyvenimą. Pavyzdžiui, asmuo dalyvauja psichologo arba socialinio darbuotojo konsultacijose, kur analizuojamos priklausomybės priežastys, aptariamos emocijos ir santykiai su artimaisiais. Rengiami grupiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi bendrauti, spręsti konfliktus bei atpažinti rizikingas situacijas. Padedama susitvarkyti dokumentus, kreiptis dėl pašalpų ar medicininės pagalbos, spręsti teisinius ar skolų klausimus bendradarbiaujant su antstoliais ir kitomis institucijomis. Kartu mokomasi kasdienio gyvenimo įgūdžių: kaip planuoti dieną, laikytis higienos ir tvarkos, ugdyti finansinį raštingumą. Taip pat mokomasi sveikos gyvensenos principų, ugdomi maisto gaminimo ir darbiniai įgūdžiai. Skatinama grįžti į mokslus arba įgyti naują specialybę”.

Priklausomybė paveikia visą šeimą

Anot L. Raugalaitės, priklausomybė stipriai paveikia šeimą tiek emociniu, tiek socialiniu ir finansiniu lygmeniu. Artimieji dažnai patiria stresą, nerimą, kaltės jausmą ar bejėgiškumą, o šeimos santykiai neabejotinai tampa įtempti. Priklausomas asmuo gali ignoruoti šeimos poreikius, o tai sukelia izoliaciją, nesusikalbėjimą ir net bendrų priklausomybių vystymąsi, todėl kompleksinė pagalba ir šeimos nariams yra būtina.

„Teikiamos individualios psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų konsultacijos, kuriose aptariamos jų pačių emocijos, kaltės jausmas ar bejėgiškumas. Šeimos nariams padedama suprasti priklausomybės ligą, nusistatyti ribas santykyje su priklausomu artimuoju, palaikyti jį, bet kartu pasirūpinti ir savimi. Taip pat teikiama emocinė parama, kuri padeda atsigauti po ilgalaikio žlugdančio gyvenimo su priklausomu artimuoju, - vardija A. Lučunas. - Ši pagalba tikrai padeda, nes priklausomybė paveikia visą šeimą, o artimųjų įsitraukimas dažnai turi teigiamos įtakos ir paties priklausomo asmens sveikimo procesui. Svarbiausia – jie pamato, kad nėra vieni, gauna žinių, išmoksta konstruktyviai reaguoti į situacijas ir po truputį atkuria savo emocinę pusiausvyrą”.

Reintegracija – raktas į ilgalaikį pokytį

Kaip pabrėžia priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės „Vilties švyturys“ vadovas, priklausomybių turintiems žmonėms ypač svarbi reintegracija, kurios metu atkuriamas žmogaus darbingumas, finansinis stabilumas, ugdomi praktiniai įgūdžiai, stiprinamas pasitikėjimas savimi, padedama sugrįžti į darbo rinką ar mokslus.

„Tai leidžia žmogui ne tik išgyventi, bet ir gyventi oriai – būti visaverčiu visuomenės nariu. Be šių dalykų kyla pavojus grįžti prie senų žalingų įpročių”, – sako A. Lučunas ir vardina pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama: trūksta darbo vietų, kuriose nebūtų atkryčiui pavojingos aplinkos, pavyzdžiui, darbo, kuriame nereikėtų bendrauti su vartojančiais asmenimis ar dirbti ten, kur lengvai prieinamos psichoaktyviosios medžiagos.

„Vaikų priežiūros problema – ypač aktuali vienišoms mamoms. Daugelis jų neturi artimųjų, galinčių padėti prižiūrėti vaikus, o darželiai ar kitos priežiūros paslaugos ne visada prieinamos arba nesutampa su darbo grafiku. Taip pat trūksta darbo vietų, siūlančių pusės etato darbo laiką, kas itin aktualu mamoms, auginančioms pradinukus. Tokio amžiaus vaikai dar negali būti vieni ilgą laiką, todėl mamos turi derinti darbą su vaikų priežiūra, tačiau darbo rinkoje galimybių lankstesniam darbo grafikui – labai mažai”, – pastebi A. Lučunas.

Anot jo, opi ir problema, kad daugelis priklausomybę turinčių asmenų turi skolų, todėl pradėjus dirbti antstoliai automatiškai nuskaito dalį atlyginimo, kas apsunkina finansinę situaciją ir mažina motyvaciją dirbti oficialiai, mokant mokesčius valstybei. 

Kaip teigia ESFA projektų komandos vadovė L. Raugalaitė, darbas ar mokslai po priklausomybės – tai ne tik priemonė išgyventi: „Tai galimybė atkurti pasitikėjimą, susigrąžinti orumą ir pajusti, kad gyvenimas turi prasmę. Kai žmogus vėl tampa visuomenės dalimi, atgaivina ryšius su šeima ir drąsiai pasirenka savo kelią – į darbą, mokslus ar svajonių įgyvendinimą – žinome, kad mūsų pastangos virto tikru pokyčiu”.

Visuomenės nuostatos po truputį keičiasi

A. Raugalaitė pabrėžia, kad priklausomybė nesirenka socialinės padėties – tai vienas iš vis dar gajų stereotipų, jog priklausomais tampa tik žemesnio socialinio sluoksnio žmonės.

Kalbėdamas apie visuomenės požiūrį į priklausomybę turinčius asmenis, A. Lučunas pastebi, kad požiūris pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių ima suprasti, jog priklausomybė – tai liga, o ne silpnavališkumo ar asmeninės kaltės išraiška.

„Atsiranda daugiau empatijos, mažiau pasmerkimo, o kalbėjimas apie psichikos sveikatą tampa atviresnis. Priklausomybę turintys žmonės dažniau matomi kaip tokie, kuriems reikia pagalbos, o ne kaip pavojingi ar nenusipelnę antros galimybės. Tačiau vis dar gajūs kai kurie stereotipai – pavyzdžiui, kad priklausomas žmogus visada meluos, kad „narkomanas nepasikeis“, kad „jis pats kaltas“. Dažnai žmonės nesupranta, kaip stipriai priklausomybė veikia mąstymą, elgesį, gebėjimą kontroliuoti impulsus. Vis dar pasitaiko nuostatų, jog padėti – beprasmiška, ypač jei žmogus jau yra patyręs atkryčių. Stigmatizacija vis dar kliudo priklausomus asmenis kreiptis pagalbos, o visuomenės palaikymas čia ypač svarbus jų sveikimo ir reintegracijos kelyje”, - teigia A. Lučunas.

Jei susiduriate su priklausomybėmis, kviečiame nedelsti ir kreiptis į specialistus, pasirengusius padėti. Pagalba teikiama įvairiuose Lietuvos miestuose, todėl kiekvienas gali rasti artimiausią pagalbos tašką.

Projekto „Būk laisvas – nebūk priklausomas!” partnerių kontaktus ir vietas rasite interaktyviame žemėlapyje:
https://maphub.net/ESFA/Buk-laisvas-nebuk-priklausomas

Pagalba yra pasiekiama – tereikia žengti pirmą žingsnį.

VšĮ Europos socialinio fondo agentūros inf.