1998 metais buvo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Dar po metų įkurta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, spausdinimo mašinėle surašytas pirmasis sprendimas dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis, siekiant užsitikrinti vietą Europos Sąjungoje, tačiau visuomenėje į lyčių lygybės klausimus tuo metu nebuvo žiūrėta rimtai. Per pastaruosius 25 metus lyčių lygybės temos Lietuvoje evoliucionavo ir sustiprėjo. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apžvelgia, kokie 5 svarbiausi įvykiai prie to prisidėjo ir kviečia daugiau apie progresą lyčių lygybės srityje pasikalbėti gruodžio 8 d. vyksiančiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume.  

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimas 

2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pripažino, kad smurtas artimoje aplinkoje yra ne privatus šeimos reikalas, o žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Dėl žalos visuomenei, smurtas artimoje aplinkoje priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, į kurio sukeliamą grėsmę būtina greitai reaguoti, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. 

„Šio įstatymo priėmimą vadinčiau istoriniu. Tai buvo be galo svarbus žingsnis kovą su didžiule žmogaus teisių problema pagaliau įtvirtinti įstatymu. Nors smurtą artimoje aplinkoje gali patirti visi, visgi absoliuti dauguma nuo jo nukentėjusių yra moterys. Dėl šios priežasties, įstatymo priėmimas yra itin reikšmingas siekiant lyčių lygybės“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. 

Tėvystės atostogų įteisinimas 

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos gali būti sunku patikėti, kad iki 2006 metų Tėvystės atostogos neegzistavo. Jas įteisinus, tėčiams suteikta galimybė mėnesiui išeiti tėvystės atostogų ir rūpintis vaiku (-ais) kartu su mama, gaunant tėvystės išmoką. Tėvystės atostogų įteisinimas laikomas svarbiu žingsniu link didesnio tėčių įsitraukimo į vaikų priežiūrą. B. Sabatauskaitė prideda, kad lygiai taip pat svarbūs ir pokyčiai susiję ir su vaiko priežiūros atostogomis: „Palaipsniui vis daugėja tėčių, kurie pasirenka 18 ar 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas arba dalijasi jas su mamomis. Nors vaiko priežiūros atsakomybės vis dar nėra pasiskirstomos lygiavertiškai, per 25 metus daug kas pasikeitė į gera. Akivaizdžiai keičiasi ir visuomenės nuostatos – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausos duomenimis, 7 iš 10 gyventojų sutinka, kad tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai kaip mama.“ 

„Me too“ judėjimo atgarsiai Lietuvoje 

Grotažymė #MeToo socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo po to, kai Holivudo režisieriui H. Weinsteinui buvo pareikšti vieši įtarimai dėl seksualinės prievartos. #MeToo banga nuvilnijo per visą pasaulį, neaplenkdama Lietuvos. Jos dėka į viešumą iškilo ne viena seksualinio priekabiavimo ir seksualinio smurto istorija. Anot B. Sabatauskaitės, tai stipriai prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo: „Daugybę metų nutylėti įvykiai visame pasaulyje ėmė lįsti į dienos šviesą – tai suteikė daugiau drąsos nukentėjusioms moterims dalintis savo išgyvenimais, kreiptis pagalbos ar į teisėsaugą. Manau, visi pradėjo atsakingiau vertinti savo bei kolegų (-ių) elgesį ir pasisakymus. Prasidėjus #MeToo judėjimui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje taip pat padaugėjo skambučių, anoniminių paklausimų apie seksualinį priekabiavimą, galimus reagavimo būdus. Viliuosi, kad ilgainiui bus priimti ir pakeitimai, numatantys baudas už seksualinį priekabiavimą viešose vietose“ 

Suvienodintas vyrų ir moterų senatvės pensijų amžius   

2012 metais priimti įstatymų pakeitimai suvienodino moterų ir vyrų pensinį amžių. Prieš tai moterys į pensiją galėjo išeiti dvejais metais anksčiau, nei vyrai. Pasiūlymą amžių suvienodinti dar 2008 metais pateikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Prasidėjus ekonominei krizei, tarnyba sulaukdavo vis daugiau skundų, kad įvairiose įmonėse moterys atleidžiamos dažniau, nes anksčiau įgyja teisę į pensiją. Tuo tarpu vyrai taip pat patyrė nelygybę – net gyvendami trumpiau už moteris ir dažniau sergantys sunkiomis ligomis, pensijos turėjo laukti ilgiau. Priimtas sprendimas pensinį amžių suvienodinti palaipsniui: šiuo metu vyrų ir moterų pensinį amžių skiria tik pusmetis, visiškai susivienodinti jis turėtų 2027 metais – tiek moterys, tiek vyrai jį pasieks būdami 65 metų. „Pats pensinis amžius ilgėjo ir visuomenės nuomonės šiuo klausimu dažnai išsiskiria, tačiau jo suvienodinimas vyrams ir moterims yra svarbus – panaikintas vieną iš labai akivaizdžių atvejų, kai vyrai ir moterys traktuojami skirtingai“, – teigia B. Sabatauskaitė. 

Pirmieji žingsniai translyčių asmenų teisių užtikrinime 

Anot lygių galimybių kontrolierės, kalbant apie lyčių lygybę, svarbu nepamiršti translyčių žmonių teisių. B. Sabatauskaitė teigia, kad šiuo klausimu Lietuvoje labai trūksta gerų žinių ir translyčiai asmenys vis dar susiduria su daugybe teisinių ir socialinių kliūčių. Anot jos, galima paminėti kelis svarbius įvykius: „Norisi išskirti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame paaiškinta, kad diskriminacija lytinės tapatybės pagrindu yra draudžiama. Taip pat – Lietuvos pralaimėjimą garsiojoje byloje „L prieš Lietuvą“ Europos Tarybos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Nors didžioji dauguma EŽTT nurodymų, susijusių su translyčių asmenų teisėmis, yra nevykdomi, ši byla sukūrė svarbų precedentą ir aiškų įrodymą Lietuvai – translyčių asmenų teisės yra žmogaus teisės, kurios turi būti užtikrinamos. Vienas EŽTT įvardijamų pažeidimų – teisės aktų, užtikrinančių translyčių asmenų teisę į sveikatos paslaugas, nebuvimas, todėl pernai Sveikatos apsaugos ministras pasirašė translyčių asmenų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Nors translyčiai asmenys ir žmogaus teisių bendruomenė šį aprašą apibūdina kaip visiškai nepakankamą ir problematišką, visgi tai sveikintinas pirmasis Lietuvos žingsnis translyčių žmonių teisių užtikrinime.“ 

Plačiau apie lyčių lygybės klausimus Lietuvoje – diskusijoje Žmogaus teisių dieną 

Gruodžio 8 d. 10 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Ketvirtis amžiaus teisinės moterų ir vyrų lygybės: kaip keitėsi lyčių lygybės situacija ir kas laukia ateityje?“. Tai – tradicija tapusio ir visuomenei atviro Nacionalinis žmogaus teisių forumo dalis. Diskusijos dalyviai aptars teisinius, socialinius, politikos pokyčius, formavusius lyčių lygybės paveikslą Lietuvoje, pažvelgs, kaip šiandien lygiuojamės su kitomis ES šalimis. Pokalbio dalyvės (-iai) prisimins, kaip atrodė įstatymo sukūrimas, aptars, ką galime vadinti didžiausiais pasiekimais ir iššūkiais bei kokias ateities perspektyvas lyčių lygybei Lietuvoje brėžiame. 

Diskusijoje dalyvaus Seimo narys, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, mokslininkė, visuomenininkė Giedrė Purvaneckienė, Europos lyčių lygybės instituto Tyrimų ir statistikos grupės vadovė Jolanta Reingardė bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits. Diskusiją moderuos LRT radijo žurnalistas Darius Matas. 

Daugiau informacijos ir išsamią Nacionalinio žmogaus teisių forumo programą galima rasti www.nztf.lt  

Forumą organizuoja: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, LR Seimas, LR Seimo kontrolierių įstaiga, LR užsienio reikalų ministerija, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga ir Vytauto Didžiojo universitetas. 

Organizaciniai partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mykolo Romerio universitetas, multikultūrinis vaikų ir jaunimo centras „Padėk pritapti“ 

Pagrindinis rėmėjas: Friedricho Eberto Fondas. 
Rėmėjai: Švedijos ambasada, Nyderlandų Karalystės ambasada, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos Komisija. 
Partneriai: JAV ambasada Lietuvoje. 


Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės 
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.
 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: