Šį rudenį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarstys dėl matematikos egzamino kartelės nuleidimo ir dėl galimybės atsisakyti privalomo matematikos egzamino stojant į aukštąsias mokyklas. Tyrimai rodo, kad tokia politika gali daug kainuoti tiek šalies ekonomikai, tiek patiems vaikams.
Matematikos žinios – stiprus BVP pagrindas
Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkų atlikta metaanalizė parodė, kad visuomenės protiniai gebėjimai yra glaudžiai susiję su šalies ekonomikos augimu. Kuo jie aukštesni, tuo spartesnis ir stabilesnis ekonomikos vystymasis. Dažniausiai būtent matematikos gebėjimai yra vienas tiksliausių šalies ekonominio potencialo rodiklių.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad paspirtį ekonomikos augimui gali suteikti vos bazinių žinių užtikrinimas. Pavyzdžiui, JAV 23 proc. penkiolikmečių matematikos gebėjimai nesiekia pirmojo – žemiausio – lygio (pagal PISA tyrimų metodiką). Tačiau jei visi šie mokiniai tą lygį pasiektų, šalies BVP ateityje būtų net 3,3 proc. didesnis.
„Tai nenuostabu, nes matematika – tai ne tik skaičiai ar lygtys, bet ir logikos, kritinio mąstymo, kūrybiškumo pagrindas. Norint stiprios ekonomikos nebūtina, kad visi mokėtų aukštąją matematiką, tačiau jeigu norime ilgalaikio augimo variklio, reikia visiems užtikrinti bent bazinius matematinius gebėjimus“, – sako Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė.
Matematiniai įgūdžiai lemia didesnę algą
Vaikų matematikos žinios glaudžiai siejamos su jų pajamų dydžiu ateityje. JAV atlikta studija parodė, kad vienas standartinis teigiamas nuokrypis matematiniuose testuose ateityje lemia vidutiniškai 12 proc. aukštesnes metines pajamas, nepriklausomai nuo asmens pasirinktos profesijos.
„Šiais laikais vargiai rasime profesiją, kuriai nepraverstų matematiniai gebėjimai. Tiesiogiai ar netiesiogiai matematikos reikia visose srityse. Pavyzdžiui, istorikai remiasi demografine ir ekonomine statistika interpretuodami įvykius, filosofai argumentuoja naudodami matematinius modelius, vizualaus meno kūrėjai naudoja geometriją, proporcijas, politologai modeliuoja visuomenės nuomonės pokyčius remdamiesi skaičiais ir t. t. Paprastai tariant, jei turi aukštesnius matematinius gebėjimus, būsi konkurencingesnis ir, tikėtina, uždirbsi daugiau bet kurioje srityje“, – pabrėžia L. Masiliauskaitė.
Ji prideda, kad spartėjant darbo rinkos kaitai – vienoms specialybėms išnykstant, kitoms atsirandant – geriau matematiką išmanantys žmonės turi ir daugiau galimybių persikvalifikuoti.
Daugiau matematikos, daugiau inovacijų
Tarptautiniai mokinių gebėjimų PISA tyrimai rodo koreliaciją tarp matematikos rezultatų ir kūrybinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimų. Be to, matematinės žinios leidžia geriau suprasti technologines galimybes. Tad matematika skatina žmonių ir visos šalies inovatyvumą bei verslumą.
„Šiais laikais produktų ir paslaugų vertė kyla iš kompleksinių sprendimų ir gebėjimo taikyti technologijas. Jei sumažinsime kartelę matematikai, sumažinsime ir Lietuvos galimybes kurti inovacijas, būti konkurencingiems bei prisitaikyti prie pokyčių. Pavyzdžiui, šiuo metu vienas didžiausių pokyčių – dirbtinio intelekto atėjimas į darbo rinką. Ką pirmiausia pakeis ši technologija? Žmones, kurie neturi kūrybinių ir problemų sprendimų gebėjimų“, – sako L. Masiliauskaitė.
Ji pabrėžia, kad žemesnė kartelė matematikai lemia ir žemesnę aukštojo mokslo kokybę. Kai į universitetus ateina prasčiau paruošti mokiniai, į darbo rinką patenka prasčiau parengti specialistai. Taip pat mažėja galimybės universitetams kurti inovacijas.
„Skaičiai kalba patys už save – estai pirmauja Europoje pagal matematinius gebėjimus ir Pasauliniame inovacijų indekse užima 16-tą vietą. Tuo metu Lietuva – 35-tą. Beje, Estijoje, kaip ir Latvijoje bei Lenkijoje, matematikos egzaminas yra privalomas ne tik stojant į universitetą, bet ir norint baigti vidurinę mokyklą“, – pabrėžia „Švietimas #1” vadovė.
Socialinė nelygybė gali gilėti
Lietuvoje socialinė nelygybė yra antra didžiausia Europoje, rodo tarptautinis GINI indeksas. Matematikos žinių silpninimas gali šią problemą dar labiau pagilinti. Naujausi duomenys rodo, kad vaikams iš žemiausio socioekonominio sluoksnio reikėtų papildomai mokytis daugiau nei dvejus metus, kad pasivytų bendraamžius iš aukščiausio.
„Jei standartai nuleidžiami, privilegijuotoje aplinkoje augantys vaikai vis tiek pasiekia gerus rezultatus, o silpnesni lieka be paramos, kurią turėtų suteikti švietimo sistema. Kai sistema visiems kelia vienodus reikalavimus ir suteikia pagalbą, pajamų skirtumai mažėja. Tačiau silpninant standartus be tikslingos paramos atotrūkis tik didėja“, – teigia L. Masiliauskaitė.
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas „National Numeracy“ rodo, kad žmonės be bazinių matematinių žinių dvigubai dažniau tampa bedarbiais ir patiria finansinių sunkumų. Jie sunkiau įvertina paskolų ar sutarčių sąlygas, tvarkosi su finansais, kaupia pensijai ir tampa pažeidžiamesni finansiniams sukčiams. Be to, jiems būna sunkiau suprasti sveikatos rizikas ir priimti tinkamus sprendimus, o prasta sveikata dar labiau didina finansinę riziką.
Kaip išvengti šių nuostolių?
Tyrimai rodo, kad jeigu norime stiprios Lietuvos, negalime žeminti standartų, o turime rūpintis, kad kiekvienas vaikas juos pasiektų, teigia L. Masiliauskaitė.
„Vien egzaminų reikalavimų mažinimas duoda tik iliuzinį pagerėjimą procentuose, bet ne faktinį įgūdžių augimą. Todėl su iniciatyva „Nenuleiskim kartelės“ raginame neatsisakyti privalomo matematikos egzamino bei išlaikyti kartelę, kuri ir taip nėra aukšta. Be abejo, kartu būtina užtikrinti reikiamas sąlygas, kad mokiniai ir mokytojai turėtų visas galimybes pasiekti reikiamą lygį“, – sako ji.
L. Masiliauskaitė pabrėžia, kad svarbu pasirūpinti, jog egzaminų užduotys atitiktų ugdymo turinį, programos – pamokų skaičių ir praktinius gyvenimo poreikius. Skirtumai tarp A ir B lygio turi būti aiškiai apibrėžti, kad juos suprastų tiek mokiniai, tiek mokytojai. Taip pat būtina daugiau investuoti į mokytojų rengimą, o sprendimus dėl egzaminų grįsti patikimais duomenimis.
„Pažangios pasaulio valstybės juda link supratimo, kad matematika yra tokia pati svarbi, kaip ir gimtoji kalba. Tai yra išsilavinusios ir ekonomiškai stiprios visuomenės pagrindas. Todėl šalys išlaiko matematikai aukštus reikalavimus. Jei mes nueisime priešinga kryptimi, pasmerksime Lietuvą vidutinybių spąstams“, – įspėja L. Masiliauskaitė.
Apie „Švietimas #1”
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.
