Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.). Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstama veika buvo vykdoma iš anksto suplanavus kelių asmenų grupėje. Įtariamieji veikė pagal iš anksto parengtą schemą ir kitų bendrininkų instrukcijas.

Nustatyta, kad sukčiavimo modelis buvo orientuotas į Lietuvos Respublikos piliečius, bendraujančius rusų kalba. Įtariamieji telefonu prisistatydavo bankų darbuotojais ar policijos pareigūnais ir melagingai informuodavo apie neva vykdomus sukčiavimus. Nukentėjusieji būdavo įtikinami, kad būtina patikrinti jų turimus pinigus ar kitas vertybes.

Kol vieni įtariamieji skambindavo ir darydavo psichologinį spaudimą, kiti atvykdavo į nukentėjusiųjų namus, kur paimdavo grynuosius pinigus ar kitas vertybes, neva jų patikrinimui. Nukentėjusieji būdavo bauginami galimomis kratomis ar tyrimais dėl turto nedeklaravimo, todėl patys pateikdavo informaciją apie turimą turtą ir jį perduodavo atvykusiems asmenims.

Tyrimo duomenimis, tokiu būdu buvo apgauti mažiausiai 8 asmenys. Dėl kruopštaus kriminalistų darbo buvo sulaikyti du įtariamieji – pinigus iš nukentėjusiųjų rinkę kurjeriai. Pažymėtina, kad abu sulaikytieji yra Latvijos Respublikos piliečiai. Vilniaus miesto apylinkės teismas jiems skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą: vienam įtariamajam – 2 mėnesiams, kitai įtariamajai – 3 mėnesiams.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nukentėjusieji prarado ne tik grynuosius pinigus, bet ir aukso luitus, kuriuos įsigijo ir perdavė sukčiams. Preliminariais duomenimis, bendra padaryta turtinė žala siekia apie 200 tūkst. eurų, tačiau ji gali būti ir didesnė.

Policijos pareigūnai perspėja gyventojus išlikti budriems – sukčiai nuolat tobulina savo veikimo metodus, pasitelkia naujas technologijas, elektronines priemones bei dirbtinio intelekto įrankius.

Gyventojai raginami neatskleisti savo asmens duomenų, finansinės informacijos ar informacijos apie namuose laikomus pinigus nepažįstamiems asmenims telefonu. Policijos, bankų ar kitų institucijų darbuotojai tokių duomenų telefonu neprašo.

Taip pat primenama, kad Lietuvoje oficiali kalba yra lietuvių, todėl institucijų atstovai su gyventojais bendrauja lietuvių kalba. Kilus įtarimų dėl skambučio, rekomenduojama nedelsiant nutraukti pokalbį ir apie įvykį pranešti policijai.

Lietuvos policijos inf.