Per pastarąją parą Lietuvos gyventojai patyrė dar vieną intensyvią sukčiavimo bangą. Į policiją kreipėsi keturi asmenys iš Vilniaus, Utenos, Vilkaviškio r. ir Kauno apskrities. Sukčiai veikė per „Messenger“ programėlę, telefoninius skambučius, apsimetė investavimo konsultantais, telekomunikacijų bendrovėmis, bankais ir net policijos pareigūnais.
Bendra iš gyventojų išviliota suma – 84 226 eurai.
Atvejis Jonavoje
Esame viešinę, kuomet lapkričio viduryje į policiją kreipėsi 1955 m. gimusi Jonavos gyventoja. Moteris pranešė, kad lapkričio 11-ąją, apie vidurdienį, jai telefonu paskambino rusų kalba bendravę nepažįstami asmenys. Prisistatę banko ir policijos darbuotojais, jie apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir iš moters sąskaitos pasisavino 19 865 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Plačiau rašėme ČIA.
Žiniai pasklidus viešojoje erdvėje, socialinių tinklų vartotojai netruko sureaguoti. Dalis komentatorių stebėjosi, kad žmonės vis dar patiki sukčių pasakojimais, nors apie tokias apgaulės schemas nuolat įspėjama. Esą apgautieji „tarsi išlindę iš gūdaus miško“ ir vis dar nežinantys elementarios taisyklės – niekam neatskleisti savo banko duomenų.
Vartotojai pasakojo ir apie savo patirtis: ne vienas teigė taip pat sulaukęs rusakalbių skambučių, tačiau, įtarę klastą, juos tuoj pat nutraukę. Kai kuriems pats faktas, kad skambinama rusų kalba, jau kelia įtarimą ir padeda suprasti, jog tai – galimai sukčių bandymas.
Diskusijose išryškėjo ir humoru ar sarkazmu persmelhtos replikos. Vieni pastebėjo, kad „geriau nemokėti rusų kalbos – tada nesuprasi, ką sukčiai burbuliuoja, ir nepasimausi“. Kiti atkirto priešingai – kad kalbos nemokėjimas neapsaugo, o atsargumas būtinas visais atvejais.
Dalies komentatorių pasisakymai buvo aštresni – esą dažnai apgaunami vyresnio amžiaus žmonės, kurie tuo pat metu skundžiasi menkomis pajamomis, o sukčių pinklėse atsiduria dėl neapdairumo. Pasitaikė ir kandžių pasvarstymų, kad jei nebežinoma, kur dėti pinigų, „atsiras kas juos pasaugos“.
Vis dėlto tarp kritikos pasigirsta ir nuosaikesnių balsų, primenančių, kad sukčių metodai vis darosi sudėtingesni, o net ir atsargūs žmonės kartais gali paslysti.
Policijos suvestinės sukčiavimo atvejai
Lapkričio 24 d. 9 val. 43 min. į Vilniaus apskr. VPK kreipėsi vyras (gim. 1978 m.), kuris pareiškė, kad nuo spalio 25 d. iki lapkričio 21 d. Vilniuje, Vėtrungių g., būnant namuose, į programėlę „Messenger“ iš nepažįstamo asmens gavo pasiūlymą investuoti pinigus elektroninėje svetainėje ir prisijungus prie atsiųstos nuorodos, nepažįstami asmenys apgaulės būdu pasisavino 30 085 eurus. Surinkta medžiaga pagal LR BK 182 str. 2 d.
Lapkričio 24 d. 11 val. 8 min. į Utenos apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1953 m.), kuri pareiškė, kad spalio mėn. nežinomi asmenys, nenustatytu būdu, iš jos banko sąskaitos pasisavino 18 200 eurų. Aplinkybės aiškinamos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.
Lapkričio 24 d. 11 val. 17 min. į Kauno apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1959 m.), kuri pareiškė, kad nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 20 d. Vilkaviškio r., būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba), kurie, pasiūlę investuoti į kripto valiutą, apgaulės būdu išviliojo 10 941 eurą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.
Lapkričio 24 d. 12 val. 20 min. į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5 PK kreipėsi moteris (gim. 1959 m.), kuri pareiškė, kad lapkričio 20-21 d. Vilniuje, Taikos g., būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba), kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 25 000 eurų (pinigus atidavė atvykusiam nepažįstamam vyriškiui). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d.
