Panašiai jautėsi ir jauna mama Sonata. Staigus paralyžius dėl laiku nenustatytos itin retos ligos jos gyvenimą pavertė, kaip pati sako, „tamsesniu už tamsiausią naktį“. Integrali pagalba ir į namus atvykstanti psichologė padėjo jai pamažu grįžti į visavertį gyvenimą.
Tai tik dvi istorijos iš daugelio, parodančios, kaip akimirksniu gali pasikeisti žmogaus gyvenimas. Tačiau Lietuvoje daugėja ir žmonių, kuriems senstant prireikia profesionalios priežiūros.
Kaip teigia Europos socialinio fondo agentūros projektų koordinatorius Robertas Brazdžius, Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, susiduria su sparčiais demografiniais pokyčiais ir visuomenės senėjimu, o ilgalaikės priežiūros poreikis tampa vienu svarbiausių socialinės politikos klausimų: „Todėl visoje šalyje aktyviai plėtojamas Integralios pagalbos modelis – sistema, leidžianti senyvo amžiaus bei negalią turintiems asmenims kuo ilgiau gyventi savo aplinkoje, o ne stacionariose globos įstaigose”.
Integrali pagalba apjungia socialinę globą, slaugą ir emocinį palaikymą namuose. Ji skirta ne tik žmogui, bet ir jo artimiesiems, kuriems, kaip teigia R. Brazdžius, tenka didelė, dažnai nematoma priežiūros našta.
„Emocinis ir socialinis palaikymas neretai tampa svarbiausia paslaugos dalimi. Nuoširdus bendravimas, išklausymas, laiko praleidimas kartu mažina vienišumo jausmą, padeda išlaikyti ryšį su aplinkiniu pasauliu ir gerina emocinę savijautą. Yra žmonių, kurie gyvena visiškai vieni, neturi artimųjų, galinčių jais pasirūpinti”, – sako R. Brazdžius ir prisimena senolę, gyvenančią atokiame kaime. Atsiradus judumo problemai, ji būtų turėjusi vienintelę išeitį – persikelti į globos namus. Tačiau kelis kartus per savaitę ją pradėjo lankyti mobilioji komanda: padėjėjos ne tik padėdavo pasirūpinti buitimi, bet ir tiesiog būdavo šalia.
„Ne veltui sakoma, kad savuose namuose ir sienos gydo“, – priduria ESFA projektų koordinatorius.
Startavo kaip pilotinė iniciatyva
Anot R. Brazdžiaus, integralios pagalbos projektas Lietuvoje startavo kaip pilotinė iniciatyva 2013–2015 metais ir labai greitai parodė, kad poreikis išties milžiniškas: „Jau tuomet paslaugų prireikė 80 proc. daugiau žmonių, nei manyta. Ši patirtis tapo pagrindu nacionalinei plėtrai”.
Vėlesniais metais projektas apėmė jau 59 savivaldybes, o pagalba suteikta daugiau nei 6 tūkst. žmonių.
„Dabar vykstantis etapas yra pats ambicingiausias, – sako R. Brazdžius. – Daugiau nei 40 mln. eurų biudžetas leidžia pasiekti tūkstančius žmonių visoje šalyje, o projekto darbuotojų komandos, kurias sudaro slaugytojai, jų padėjėjai, reabilitacijos ir socialiniai darbuotojai, kasdien įveikia šimtus kilometrų, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia”.
Šiame trečiajame projekto etape dalyvauja 52 savivaldybės ir 59 paslaugas teikiančios įstaigos. Statistika rodo, kad absoliuti dauguma (94 %) gavėjų – vyresni nei 55 metų asmenys. Didesnė dalis (76 %) paslaugų gavėjų yra moterys, kas atspindi bendras demografines tendencijas.
Nuo projekto pradžios įdarbinta daugiau nei tūkstantis specialistų, o virš 500 jų jau dalyvavo profesiniuose mokymuose. Tačiau, kaip akcentuoja ESFA projektų koordinatorius, svarbiausi ne skaičiai, o pokyčiai žmonių gyvenimuose.
„Šimtai suteiktų konsultacijų, psichologinė pagalba tiek paslaugų gavėjams, tiek jų šeimoms bei darbuotojams, renginiai, stiprinantys bendruomeniškumą, ir net pagalba mažiausiems – keturiems ikimokyklinio amžiaus vaikams su negalia, kuriems integrali pagalba teikta tiesiog jų darželiuose”, – pasakoja R. Brazdžius.
Vis dėlto, žvelgiant į ateitį, iššūkių netrūksta. Didžiausi jų yra tvarus finansavimas ir augantis specialistų trūkumas. Prognozės rodo, kad iki 2030 metų Lietuvai gali prireikti tūkstančių naujų slaugos ir socialinės priežiūros darbuotojų, mat didelė šiandien dirbančių specialistų dalis jau artėja prie pensinio amžiaus.
Anot R. Brazdžiaus, tai reiškia, kad norint užtikrinti realų paslaugų prieinamumą, ypač atokiose vietovėse, teks imtis nuoseklių sprendimų ir kurti patrauklias darbo sąlygas būsimiems specialistams.
Ne mažiau svarbus ir finansavimo klausimas. Šiuo metu integralios pagalbos veiklos didžiąja dalimi remiasi Europos Sąjungos fondų lėšomis, tačiau, kaip pabrėžia R. Brazdžius, reikšmingas vaidmuo tenka ir savivaldybėms: „Būtent jos finansuoja globos paslaugų dalį, kurią teikia socialiniai ir individualios priežiūros specialistai, ir tai yra tiesioginis jų indėlis, o ne vien tik parama.“
Pasak jo, ilgalaikė vizija aiški: integralios pagalbos finansavimą reikia įtvirtinti valstybės ir savivaldybių biudžetuose, kad paslauga taptų ne projektu, o sistema.
O ką daryti tiems, kuriems pagalbos reikia jau šiandien?
„Svarbiausia yra nebijoti jos ieškoti”, – šypsosi ESFA projektų koordinatorius.
Integrali pagalba skirta senyvo amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims ir jų artimiesiems. Kreiptis dėl paslaugų galima į savo sveikatos priežiūros įstaigą, savivaldybę, seniūniją, artimiausią socialinių paslaugų centrą arba internetu per www.spis.lt.
„Procesas nėra sudėtingas, o specialistai padeda sutvarkyti visus dokumentus, – pažymi R. Brazdžius ir priduria: Prašyti pagalbos nėra silpnumo ženklas. Tai rūpestis savimi”.
Projekto „Integralios pagalbos teikimas ir plėtra Lietuvos savivaldybėse“ tikslas – užtikrinti integralios pagalbos tikslinės grupės asmenims teikimą ir plėtrą Lietuvos savivaldybėse. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.
