Po lapkričio 21 d. mitingo „Kokios valstybės mes norime?“, subūrusio daugiau nei 5000 žmonių, pirmadienį spaudos konferencijoje Kultūros asamblėja pristatė tolesnius savo žingsnius. Paskelbta apie švietimo mėnesį ir vyksiantį tarptautinį demokratinio pasipriešinimo forumą, toliau besiplečiantį asamblėjų tinklą regionuose ir raginimą kultūros ministrei pasmerkti bandymus kenkti žiniasklaidos laisvei ir nepriklausomumui.
Lapkričio 21 d. mitingas tapo Kultūros asamblėjos skelbto protesto mėnesio finaliniu renginiu. Susirūpinę dėl šalies demokratijos būklės, į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje rinkosi įvairių sektorių atstovai ir atstovės, bendruomenės iš regionų. Pasisakančiųjų kalbose dominavo vienybės ir susitelkimo siekis, sąžiningos ir kultūringos politikos poreikis, vertybiniai tikslai ir kvietimas prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį.
Spaudos konferencijoje pristatyti ir besitelkiančių bendruomenių visoje Lietuvoje pavyzdžiai. Per lapkričio mėnesį Asamblėjos įsisteigė Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, savo asamblėją įkūrė etnokultūros bendruomenė. Artimiausiu metu bus įkurtos Klaipėdos, Dzūkijos, Raseinių asamblėjos.
Spaudos konferencijoje dalyvavę Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai pabrėžė, kad besiplečiantis ir bendradarbiaujantis Asamblėjų tinklas rodo, kad kultūros bendruomenės susirūpinimas peraugo į pilietinį judėjimą, tarp kurio tikslų – pilietinio sąmoningumo ir atsparumo stiprinimas.
Nepaisant aktyvaus telkimosi, režisierius Aleksandras Špilevojus spaudos konferencijoje pastebėjo nemažoje dalyje regionų juntamą neviltį, savivaldos narių primetamą baimę ir bendruomenės narių tildymą. Šią situaciją gali keisti kelionės į regionus ir bendravimas su ten gyvenančiais žmonėmis, tačiau, pasak režisieriaus, Panevėžio kultūros įstaigų jungimo atvejis parodė, kad vietos valdžia su kultūros bendruomene dialogo nepalaiko.
„Pats Panevėžio rajono vicemeras interviu prasitarė, kad diskusijos niekur neveda. Kol su vietos valdžia apie šiuos pokyčius negalime kalbėti, kviečiame apie tai kalbėtis naująją kultūros ministrė Vaidą Aleknavičienę, deklaravusią, koks svarbus jai yra dialogas su kultūros bendruomene“, – sakė A. Špilevojus.
Iniciatyvinės grupės narys, režisierius Karolis Kaupinis teigė, jog matant, kad pilietinis aktyvumas padeda išjudėti iš bejėgiškumo, ypač svarbiu tampa asamblėjos plėtimasis per visą Lietuvą ir aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime.
„Norime, kad žmonės eitų į politiką, eitų prisiimti atsakomybės už savo šalį – ką mes ir skatinome daryti šito mitingo metu“, – kalbėjo K. Kaupinis.
Pratęsiant protesto mėnesio liniją ir skatinant aktyvų piliečių įsitraukimą į politinį gyvenimą, Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
Vienas svarbiausių švietimo mėnesio renginių – gruodžio 5–6 dienomis organizuojamas Vilniaus demokratinio pasipriešinimo forumas To Jump from the Boiling Pot (liet. „Kaip iššokti iš verdančio puodo“). Jame bus siekiama atidžiau pažvelgti į demokratijos silpninimo modelius, matomus Sakartvele, Slovakijoje, Vengrijoje, Moldovoje. Dviejų dienų forume žurnalistai, aktyvistai ir kultūros kūrėjai dalinsis patirtimis, pristatys valdžios taikomus metodus ir ieškos kultūrinio pasipriešinimo priemonių, kurios padėtų apsaugoti demokratiją. Šiuo renginiu Kultūros asamblėja pradeda kurti tarptautinius ryšius ir partnerystes, bei įsitraukia į tarptautinę kultūrinę diskusiją.
Švietimo mėnesis tęsis su specialiomis paskaitomis, kvietimu skaityti, tyrinėti ir diskutuoti apie literatūrą. Kultūros asamblėja siūlo du – grožinės literatūros ir poezijos, bei politinių skaitinių sąrašus, kuriuos sudarė savo sričių profesionalų bendruomenės.
Prie švietimo mėnesio skatinamos jungtis švietimo įstaigos, mokyklos, universitetai, bibliotekos, plėsdamos skaitinių sąrašus, organizuodamos paskaitas ir diskusijas apie demokratiją, valstybingumą, pilietiškumą.
„Bendradarbiaujame su visa Lietuva. Bet kuri iniciatyva, kurią pradedame, labai greitai išplinta – tiek mūsų palaikymo grupės, tiek bendrapiliečiai, kultūros bendruomenė ir ne tik. Kreipiamės į visus, kviečiame jungtis <...>, šviestis patiems ir šviesti visuomenę, kad būtume atsparesni dezinformacijai, galėtume atpažinti pavojus, kylančius demokratijai, juos įvardyti ir jiems priešintis“, – kalbėjo iniciatyvinės grupės narė, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.
Spaudos konferencijoje Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai akcentavo ir tai, kad Kultūros ministerija atsakinga vykdant visuomenės informavimo politiką. Todėl tikimasi kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės lyderystės ir atstovavimo žiniasklaidos bendruomenei, susiduriančiai su valdžios atstovų bandymais pakenkti jos laisvei ir nepriklausomumui – būtinoms demokratijos sąlygoms.
Tarp šių žiniasklaidos reputaciją ir pasitikėjimą ja menkinančių veiksmų, reikalaujama pasmerkti: tiesos neatitinkančią lapkričio 8 d. „Nemuno aušros“ priimtą rezoliuciją, kurioje žiniasklaida kaltinama informacijos slėpimu, atvira propaganda, žmonių kiršinimu, valdžios uzurpavimu, politinių partijų įtaka.
Taip pat raginama ministrę griežtai reaguoti į šios partijos inicijuojamą įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo LRT direktorių/ę būtų galima atleisti be reikšmingos priežasties ir viešojo intereso pažeidimo, balsuojančių Tarybos narių skaičių nuo 2/3 sumažinant iki 1/2 ir įvedant slapto balsavimo faktorių.
Kultūros asamblėja kviečia atkreipti dėmesį ir į politinę įtaką LRT Tarybos sudėčiai. Šiuo metu be 4-ių Seimo ir 4-ių Prezidento skiriamų Tarybos narių, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Didžioji dalis Tarybos narius deleguojančių institucijų
neskelbia atrankos kriterijų ir procedūrų. Nesant aiškaus ir skaidraus mechanizmo, sudaromos prielaidos politinei įtakai visuomeniniam transliuotojui.
Kultūros protesto asamblėjos
Komunikacijos grupė
