Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta trims naujiems piliakalniams: Batėgalos piliakalniui Jonavos raj., Gegužinių piliakalniui Kaišiadorių raj. ir Pelėšiškių piliakalniui Birštono sav. Visus juos surado archeologas Egidijus Šatavičius.

Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių regione. Jų skaičius su naujai atrastaisiais Lietuvoje artėja prie 1000. Piliakalniai yra svarbiausias baltų kultūros palikimas, saugoję mūsų protėvius nuo priešų puldinėjimų. Netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti.

Anot Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šie trys piliakalniai yra upių krantuose ─ jie yra vadinamojo krantinio tipo. Kadangi jie yra naujai surasti, nė vienas iš jų nėra tyrinėtas. Visi jie yra tokiose vietose, kur ir anksčiau buvo žinomi kiti piliakalniai. Taigi jau aišku, kad tos vietos buvo apyvendintos ir įtvirtintos. Suradus naujus piliakalnius, pasipildo šių vietų reikšmė.

Du iš trijų piliakalnių, išskyrus Gegužinę, yra nemažai nukentėję nuo žmonių rankos arba gamtos ─  jų stovis nėra pats geriausias. Dalis Batėgalos piliakalnio aikštelės jau yra „nuplaukusi”. Archeologas mano, kad Batėgalos piliakalnis yra ankstyviausias ─ I tūkst. pirmos pusės. 

Batėgalos piliakalnis yra įrengtas Neries slėnio sankirtoje su griova. Didžioji dalis šių piliakalnių yra šabakštynuose ─ galbūt todėl jie išliko nesuardyti ir niekas anksčiau jų nesurado.  Jonavos rajone viso yra 12 piliakalnių.