Darbo reikalais dažnai lankausi seniūnijose, domiuosi, kaip sekasi panaudoti investicijoms skirtas lėšas, kaip vyksta kultūrinis gyvenimas, kaip sprendžiamos socialinės problemos ir pan.
Kiekviena seniūnija – savita. Drauge jau svečiavomės Užusalių, Upninkų, Šilų, Bukonių, Žeimių, Kulvos, Ruklos seniūnijose. Beliko aplankyti Šveicariją. Vos 5 kilometrai nuo Jonavos, ir mes – jau Šveicarijoje.
Sudėliojome rudens mozaiką
Rugsėjo 1-ąją į Šveicariją suvažiavo gausus būrys žmonių iš Londono, Paryžiaus, Varšuvėlės, kitų tolimesnių ir artimesnių kampelių: visi drauge su Šveicarijos bendruomenės nariais dėliojome auksinio rudens mozaiką – šiemet Šveicarijoje surengta jau 11-oji bendruomenės šventė „Rudens mozaika“.
Bendruomenės pirmininkas Juozas Jokimas ir seniūnijos seniūnas Algirdas Paplonskis tądien džiaugėsi ir geru oru, ir gausiu būriu į šventę sugužėjusių žmonių: puiki proga vieniems į kitus pasižiūrėti, pamatyti, kas vyksta aplinkui, parodyti, kaip šveicarai gyvena, kaip moka linksmintis.
Skanaudama ypatingąją bendruomenės pirmininko žuvienę, padariau išvadą, kad Šveicarijoje seniūnija ir bendruomenė dirba ranka rankon. Tądien jautriai ir iškilmingai buvo atidengtas paminklas (stela), skirtas Šveicarijos krašto 1919-1920 m. savanoriams atminti.
Šveicarai dar kartą parodė ir įrodė, kad čia gyvena darbštūs, draugiški, paslaugūs, linksmi, mylintys savo Šveicariją žmonės – tikri šio krašto patriotai, turintys savo himną, vėliavą ir herbą. Šventėje smagu buvo matyti nemažai tėvelių su savo atžalomis.
Elitinė seniūnija?
Šveicarija dažnai vadinama elitine seniūnija: nuo Jonavos nutolusi vos 5 kilometrus, apsupta vaizdingo kraštovaizdžio. Nekilnojamojo turto kainos čia vienos didžiausių rajone, nors nusipirkti namą Šveicarijoje nėra taip paprasta, nes nėra pasiūlos. Tad žmonės perka sklypus ir stato.
Tiesa, iki 2016 m. gruodžio 7 d. tai buvo Dumsių seniūnija. Pavadinimo keitimo procedūra užtruko bemaž penkerius metus.
Šveicarijos seniūnijoje yra ir daugiau vietovių perkeltiniais vietovardžiais: Londonas, Paryžius, Varšuvėlė. Manoma, kad juos sugalvojo vietos dvarininkai, anuomet daug keliavę, o sugrįžę palygindavo šių vietovių kampelius su aplankytomis šalimis. Šveicarijos paštas, Londono kaimas. Egzotiškai skamba, tiesa?
2002 m. šalia magistralės Kaunas-Zarasai-Daugpilis buvo iškilmingai atidengtas tautodailininko Aleksandro Fomkino sukurtas kelrodis, žymintis abiejų Londonų kryptis. Ženklas nurodo, kad tikrasis Londonas nuo lietuviškojo įsikūręs už 1920 kilometrų.
Iš tikro aš net nežinau, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis priskiriant vieną ar kitą seniūniją prie elitinių. Pati ne vienerius metus vadovavau Užusalių seniūnijai, todėl ji man buvo širdžiai miela, galėčiau sakyti – elitinė. Upninkų seniūnė Lolita Nekrošienė šiandien „galvą guldo“ už savo seniūniją ir ją vadina elitine, Žeimiai – ypatingiausi to krašto gyventojams, o Rukla, pasak seniūno Ginto Jasiulionio, yra visos Lietuvos vizitinė kortelė. Visos seniūnijos yra ypatingos ir nepakartojamos. Viskas priklauso nuo žmonių ir nuo sinergijos, kurią jie, suvieniję jėgas, sukuria.
Garbingos praeities liudytojas
Ant vieno Šveicarijos tvenkinio kranto parimęs senasis Barborlaukio dvaras dar mena anų laikų didybę, kai į jį trimis automobiliais su palyda atvykdavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kiti žymūs to meto visuomenės veikėjai. Dėdės Stepono Nasvyčio dvare vasaras leisdavo šviesaus atminimo aktorė, bajorė Undinė Nasvytytė.
Vieta išskirtinė, todėl buvęs seniūnas Edmundas Mulokas, pasitaręs su Jonavos kultūrnešiais, taip pat su šviesaus atminimo U. Nasvytyte sumanė atgaivinti istorinę praeitį ir pradėjo rengti „Barborlaukio godas“ – bent trumpam dvaro kiemas prisipildydavo gyvybės ir šurmulio.
Vėliau įpūsti gyvybės mėgino ir naujasis dvaro savininkas Petras Vinciūnas, kuris drauge su Krašto muziejaus darbuotojomis surengė šiuolaikinio meno festivalį „Atverk duris“. Senieji pastatai, kad ir apleisti, turi ne mažiau žavesio nei tie, kurie jau sutvarkyti.
Kalbama, kad Barborlaukio dvaras vėl pakeitė šeimininkus. Norėtųsi, kad pokyčiai būtų tik į gera, nes būtų nuoširdžiai gaila, kaip kad yra sakęs E. Mulokas, jeigu šią istorinę vietą primintų tik pavadinimas.
Pinigų nešvaistė
Šiemet rugsėjo 4-ąją suėjo 15 metų, kai seniūnijai vadovauja Algirdas Paplonskis. Jis sako, kad visi per šį laikotarpį padaryti darbai Šveicarijoje atlikti atsakingai ir ne gėda juos bet kam parodyti, pinigai išleisti tam, kam tikrai reikėjo. Šveicarija pasitinka sutvarkytais gėlynais, matome sutvarkytus ir tvarkomus kelius, nutiestus naujus šaligatvius, pėsčiųjų takus, įrengtą apšvietimą, renovuoti valstybiniai pastatai. Yra ir tokių atliktų darbų, kurių plika akimi nepamatysi, pavyzdžiui, geriamojo vandens kokybės gerinimas.
Šiais metais seniūnijai investicijoms skirta 50 tūkst. eurų. Seniūnas vardija, kam lėšos bus panaudotos: Bartonių Senojo Kauno kelio gatvių apšvietimo, projektavimo ir įrengimo darbams, Šveicarijos gyvenvietės Pavasario gatvėje bus sutvirtinta asfalto danga dolomito skalda, atsiras nauja tvora, kuri apjuos seniūnijos mechanines dirbtuves. Dar seniūnija planuoja įsigyti traktoriaus priekabą. Visi važiuojantys Dumsiškių kaimo Liepų gatve jau gali džiaugtis naujai išasfaltuota kelio atkarpa.
2018 m. balandžio 1 d. duomenimis, seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravo 2374 žmonės. Ir seniūnas A. Paplonskis, ir bendruomenės pirmininkas J. Jokimas ne kartą akcentavo, kad Šveicarijoje gyvena išties nuostabūs žmonės. Jie labai panašūs į tikrosios Šveicarijos gyventojus: susidraugauti ir įgyti jų pasitikėjimą nelengva, tačiau jeigu jau susidraugavai, tuomet būk tikras, kad tokia draugystė bus tvirta ir nuoširdi.
Jonavos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė
D. Kasparavičienės nuotr. (iš renginio)