Mama: Rugsėjo pirmosios tradicijos laužymas

,,Rugsėjo 1-oji – ypatinga šventė ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tai diena, kai norisi kartu pasidžiaugti nauja pradžia, išgyventi bendrumo jausmą, palydėti vaiką į naujus mokslo metus su šypsena, džiaugsmo ašara ir šiluma. Kiekvienas rugsėjis vis kitoks, kiekviena rugsėjo pirmoji – nepakartojama.

Ši šventė daugeliui suaugusiųjų kelia ir gražius prisiminimus: nostalgiją iš vaikystės, kai patys ėjome tuo pačiu keliu į mokyklą. Vesti savo vaiką į rugsėjo 1-ąją yra tarsi dar kartą išgyventi savo paties mokyklos pradžios džiaugsmą. Šventė mokyklos kieme – tai tradicija, kuri sujungia kartas ir kuria bendruomeniškumą.

Deja, J. Vareikio progimnazijoje ši tradicija nutrūko. Bendros šventės kieme nebėra, o tėvai į mokyklą įleidžiami tik tuo atveju, jei jų vaikas pradeda mokslus pirmoje ar penktoje klasėje – ir tik vienas šeimos narys. Visi kiti tėvai rugsėjo 1-ąją lieka lauke, už mokyklos durų.

Anksčiau priežastimi buvo remonto darbai kieme. Šiandien kiemas sutvarkytas ir atrodo išties gražiai – jame net buvo filmuojamas mero Mindaugo Sinkevičiaus sveikinimas naujų mokslo metų proga. Tačiau pati šventės tradicija taip ir negrįžo.

Tėvams skaudu, kad šventė, kuri turėtų vienyti bendruomenę, atimama. Rugsėjo 1-oji tampa eiliniu rytmečiu, kai dalis tėvų tik lieka lūkuriuoti už mokyklos durų...", - rašo moteris.

Justino Vareikio progimnazijos direktorės Olgos Mediekšės komentaras: 

Džiaugiamės, kad Rugsėjo 1-oji mūsų bendruomenėje kasmet sulaukia ypatingo dėmesio ir emocijų. Tai diena, kuri svarbi ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, mokytojams, visai mokyklos bendruomenei. Suprantame, kad daugelis tėvų šią dieną sieja su asmeninėmis tradicijomis, prisiminimais bei lūkesčiais.

Progimnazijoje jau keletą metų Rugsėjo 1-osios šventė organizuojama ne visai bendruomenei vienoje vietoje, o atskiromis dalimis – aktų salėje bei klasėse. Tokį sprendimą priėmėme atsižvelgdami į mokyklos dydį: turime virš 800 mokinių, todėl visos bendruomenės telkimas kieme sukeltų tiek saugumo, tiek patogumo iššūkių. Kiemas fiziškai negali sutalpinti tokio skaičiaus mokiniais kartu su jų tėvais, seneliais. Be to, šventę organizuodami patalpose, galime išvengti iššūkių ir staigaus scenarijaus keitimo dėl pasikeitusių oro sąlygų. Pasirinktas šventės formatas leidžia oriai ir jaukiai pradėti naujus mokslo metus.  

Laikai keičiasi, keičiasi ir mokinių poreikiai – šventė tampa prasmingesnė, kai ji labiau pritaikyta pagal amžiaus grupes. Mažiausieji ir penktokai su tėveliais dalyvauja iškilmingoje programoje aktų salėje, kiti mokiniai – šventinėse klasės valandėlėse su auklėtojais. Tokiu būdu kiekvienam vaikui skiriame daugiau individualaus dėmesio ir artumo.

Ši tradicija pasiteisino – ji leidžia kiekvienam vaikui jaustis svarbiam, suteikia galimybę artimiau pabendrauti su mokytojais, o tėveliams – ramiai palydėti savo atžalas. Šventės scenarijai ruošiami iš anksto, įtraukiant mokinius, numatant muzikinius ir meninius pasirodymus. Taip Rugsėjo 1-oji tampa ne tik formali pradžia, bet ir įsimintinu išgyvenimu kiekvienai klasei.

Suprantame ir tėvų lūkesčius būti kartu, tačiau tikime, kad bendrystę galima kurti įvairiomis formomis. Šeimoms linkime puoselėti savo tradicijas – po šventės kartu pabūti, pasidžiaugti nauja pradžia, pasidalinti įspūdžiais.

Noriu pažymėti, kad be Rugsėjo 1-osios, mokykla turi ir daugiau švenčių bei tradicinių renginių, kuriose tėvai yra labai laukiami. Tai – iniciatyva „Bendrystė šildo širdis ir puošia erdves“, šeimų sveikatingumo renginys „Aš ir mano šeima“, tėvų aktyvo organizuojamas kalėdinis renginys ir kiti.  

Esame įsitikinę, kad toks šventės modelis labiausiai atitinka mūsų progimnazijos bendruomenės poreikius, todėl ir ateityje jo laikysimės. Mūsų tikslas – ne atsisakyti bendruomeniškumo, bet kaip tik suteikti vaikams ir tėvams daugiau orumo, jaukumo ir prasmingo dėmesio šios ypatingos dienos metu.