Nemenko atgarsio sulaukusios eitynės ,,Kaunas Pride" laikinosios sostinės centre subūrė apie 2 tūkstančius žmonių. Tarp pastarųjų, kartu su savo gyvenimo drauge, žingsniavo ir LGBT bendruomenę reprezentuojanti jonavietė, kuri apie parade patirtus pojūčius iki šiol kalba su šypsena.

Nepaisant to, šiandien akimis sekdami jos pasakojimą tikro merginos vardo taip ir neišvysime. Kodėl? Anot pačios jonavietės, nors kalbėti apie priklausymą seksualinėms mažumoms jai nebėra sunku,  ji, kaip ir dauguma kitų, viešai tai pripažinti pasiryžusių žmonių, yra priversta galvoti apie savo artimuosius bei juos paliesti galintį negatyvą.

Dalyvauti neplanavo

Minėta mergina jau kurį laiką savanoriauja organizacijoje, kuri konsultuoja su LGBT patiriamomis problemomis susiduriančius jaunuolius bei jų artimuosius. Nepaisant to bei fakto, jog ji pati yra LGBT bendruomenės dalis, jonavietė neplanavo dalyvauti ,,Kaunas Pride" eisenoje. Visgi, viskas susiklostė taip, jog ji žygiavo pačiame parado priekyje.

,,Aš pati daugiau esu linkusi  ,,eiti į žmones" kalbantis su jais. Taip jaučiuosi juos edukuodama su savo pačios istorija.

Nors paradų esmę suprantu, ko gero, nejaučiu, kad jie būtų mano išraiškos dalis. Galbūt todėl, jog kai prieš du metus dalyvavau Vilniuje vykusioje eisenoje, man nepatiko ten patiri negatyūs jausmai iš abiejų pusių.

Žinodama, kad parado dieną būsiu Kaune, sakiau sau ir savo draugei, jog pastovėsiu kažkur šalia parado ir tiesiog stebėsiu, kaip viskas vyksta.

Mano draugė taip pat sakė, kad jei aš nuspręsiu prisijungti prie eisenos, ji tik stebės ją iš šalies. Girdint tai, man kilo nerimas dėl jos saugumo, nes buvo akivaizdu, kad gali būti ir labai priešiškų žmonių.

Tačiau artėjant link Soboro, kur visi rinkosi, atrodė, jog pats vidus prašosi sudalyvauti. Manau, jog tai lėmė ne viena priežastis.

Visų pirma, tai buvo Kauno istorinis įvykis. Antra, žygiuojant eisenoje, palaikiau ne tik kitus, bet ir pačią save. Užvaldė suvokimas, kad už tave niekas kitas nepakovos ir jei turi stiprybės eiti dabar, tai eik, jei neturi jos - kitą kartą nueisi. Tądien aš jaučiausi turinti jos", - kalbėjo mergina.

Jautėsi saugiai

Jonavietė pasakoja, kad jos akį patraukė ir gausus, eisenos saugumu besirūpinančių pareigūnų būrys.

,,Prieš viskam prasidedant jaučiau nerimą, kad gali būti nemalonių akimirkų, tačiau greitai pasijutau saugi. Neabejoju, kad prie to stipriausiai prisidėjo visur matomi policijos pareigūnai.

Noriu paminėti, kad mane labai žavėjo jų elgesys: nebuvo matyti, kad pareigūnai palankiau vertintų kurią nors pusę -  jog palaikytų LGBT ar prieš juos nusiteikusius asmenis. Jie atvyko atlikti savo darbo ir darė tik tai", - kalbėjo pašnekovė.

Akibrokštų neišvengta

Ir nors klausimų dėl to, ar saugumui bus skirtas pakankamas dėmesys, greitai nebeliko, smulkių incidentų parade neišvengta.

,,Vienu metu eisena turėjo sustoti, nes prie vandens fontanų ,,skraidė" kiaušiniai. Pati mačiau tai... Ne vienas jų pataikė į žmones. Buvo asmenų, kurie juos mėtė iš butų, o kai kiaušinis skrenda iš aukščiau, tai gali ir stipriau užgauti. Laimei, taip nenutiko, o ir pareigūnai sureagavo žaibiškai.

Paradoksaliai man atrodė ir prieš paradą nusiteikusių žmonių plakatai, ant kurių buvo parašyta: ,,Jūsų čia nėra". Bet mes buvom... Aš buvau, žiūrėjau tiesiai į plakatą. Ir mes būnam visur: autobusuose, parduotuvėse, ligoninėse, taksi...kaip ir bet kuris kitas žmogus", - kalbėjo jonavietė.

Kaune jautėsi geriau

Galėdama palyginti prieš du metus Vilniuje ir neseniai Kaune vykusį paradą, mergina neslepia, kad geresnį įspūdį jai paliko antrasis.

,, ,,Kaunas pride" labiau mane rezonavo. Galbūt todėl, kad aš pati jau jaučiausi stipresnė, atviresnė.

Ironiška, bet sostinėje jaučiausi mažiau saugi. Žinoma, čia veikia tas faktorius, jog Kaune buvo matyti daugiau pareigūnų. 

Manau, kad prie mano teigiamų pojūčių prisidėjo ir žinojimas, jog šįkart aš jau ne viena, o su drauge. Vilniuje ėjo dar viena mergina su manimi, bet jai buvo per sudėtinga išbūti ir ji pasitraukė, o mano tikslas buvo praeiti visą eiseną ir pamatyti, kaip tai atrodo nuo pradžios iki pabaigos.

Kaune jaučiau didesnę laisvę, didesnį džiugesį", - kalbėjo mergina.

Apsiginklavę meile

Jonavietė džiaugiasi ir tuo, kad ,,Kaunas Pride" dalyviai puošėsi atributika, spinduliuojančia šiltus jausmus.

,,Spalvingos apsauginės kaukės, širdelės formos ženkliukai ir daug šypsenomis pasipuošusių žmonių - tai aš mačiau parade.

Net kai sulaukdavo keiksmų, įžeidinėjimų, parado dalyviai neskubėjo atsakyti negatyvu. Galiu pasakyti, kad jaučiau tvyrančias teigiamas emocijas ir tas pozityvus atsakas į negatyvą atnešė tik dar daugiau laimės.

Labai smagu, kad buvau viso to dalimi", - sakė mergina.

Nepritaria naudojamai sąvokai

Tačiau, kad ir kiek teigiamų dalykų pašnekovė įžvelgia Kaune vykusiame parade, dalis LGBT bendruomenės transliuojamos komunikacijos jai kelia dviprasmiškus jausmus.

,,Man nepatinka tas, kad yra skatinama ,,demonstruotis". Kalbu apie pačią demonstracijos sąvoką. Ji iš esmės tarsi supriešina visuomenę, kuri ir taip yra susiskaldžiusi: vieni palaiko LGBT, kiti rodo aiškų priešiškumą, treti neišsako savo nuomonės garsiai, tačiau vis tiek turi ją. Drįstu teigti, kad demonstracijos sąvoką tik dar labiau provokuoja tuos, kurių pozicija yra nukreipta prieš LGBT.

Jei tu nori priėmimo, galbūt reikėtų ne ,,demonstruotis", o ieškoti taikesnio žodžio? Šis asmeniškai mane labai rezonuoja, nors aš pati esu tos bendruomenės dalis", - kalbėjo jonavietė.

Negatyvą mato ir bendruomenės viduje

Ji pastebi ir tai, kad dalis LGBT bendruomenės nevaldo savo negatyvo, nukreipto į tuos, kurie nepalaiko seksualinių mažumų.

,Tikrai ne visi LGBT žmonės yra taikūs ir suprantama dėl ko. Galbūt jie neina per kažkokius įžeidinėjimus, smurtą, bet jų priešiškumas aiškiai juntamas. Natūralu, kad taip yra, kai šitiek daug negatyvo sulaukiama. Tokių asmenų ypatingai daug yra tarp jaunimo.

Kalbant apie paradus, kuriuose aš dalyvavau, mano akimis, prieš du metus Vilniuje vykusioje eisenoje buvo tikrai daugiau negatyvo, atsakančio į negatyvą, kurį mes patys jaučiame. Galbūt tai - ženklas, kad judame gera linkme", - svarstė mergina.

Toleruoju, bet netoleruoju

Kai kalbama apie pakantumą seksualinėms mažumoms, dalis žmonių teigia, jog yra tolerantiški, tačiau nesupranta, kodėl LGBT bendruomenės nariai nori viešai deklaruoti savo orientaciją, rodyti jausmus. Ką apie tai mano pati pašnekovė?

,,Ko gero, turėtume suprasti, kokia šios sąvokos prasmė arba bent jau sau įsivardinti, ką ji reiškia tau pačiam.

Man tolerancija - sugebėjimas priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. Ne tik tą dalį, kuri tau pačiam labai patinka. Jei tu nepriimi visos asmenybės, jei nepriimi bent mažos dalies jos, vadinasi, tu nepriimi jos buvimo.

Aš ir esu dirbusi darbe, kur man sakė: ,,Aš priimu tave, bet...". Jei yra ,,bet", tu nepriimi mano buvimo.

Nors nesu kategoriškas žmogus, dėl tolerancijos sąvokos galėčiau ginčytis iki begalybės", - sakė mergina.

Galimybė priminti apie save

Kokią prasmę, jonavietės akimis, turi LGBT paradai?

,,Ne paslaptis, jog tokie paradai organizuojami siekiant priminti apie mūsų egzistavimą.

Neseniai dalyvavau mokymuose tėvams, kuriuose aktyviai pasisakė moteris, aršiai nusiteikusi prieš LGBT bendruomenės narių norą nelikti nematomais.

Ji, kaip ir daugybė kitų žmonių, nešioja vestuvinį žiedą ir taip parodo, jog yra santuokoje. Yra žmonių, kurie nešioja kryžiukus, taip primindami apie savo tikėjimą.

LGBT žmonės irgi nori galėti neslėpti savo jausmų, įsitikinimų, o paradai yra priemonė, padedanti  pasirodyti engiamoms mažumoms, tiems žmonėms, kurie negali, nemoka ar neturi galimybės kitaip ,,priminti" apie savo buvimą.

Jei mano išraiška, kaip jau minėjau, yra kalbėjimasis su žmonėmis, kiti gali išreikšti save paraduose", - teigė pašnekovė.

Mato skirtumą

Ji atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvoje organizuojami paradai trunka vos kelias valandas, kai kitose šalyse vyksta ištisi ,,Pride" mėnesiai.

,,Vieno jų metu lankiausi Didžiojoje Britanijoje. Tuomet žavėjausi tuo, jog LGBTQ+ bendruomenės atributika, žmonių palaikymas, šiai temai skirti renginiai, buvo matyti ant kiekvieno kampo.

Lyginant su Lietuva, skirtumas - aiškiai matomas. Tačiau dauguma britų kur kas paprasčiau priima kitą žmogų. Ir tai nėra apie tavo orientaciją, tai yra apie šventę gyventi, būnant tokiu, koks tu esi", - kalbėjo mergina.

Praėjo sunkų kelią

Jonavietė atvira, jei ne noras apsaugoti artimuosius, savo išgyvenimais ir parade patirtais įspūdžiais ji pasidalintų neslėpdama nei veido, nei vardo.

,,Esu praėjusi ilgą kelią, kuriame patyriau daug, teko pakeisti ir ne vieną darbą, kuriame jaučiausi nesaugiaii. Todėl man jau nebebaisu kalbėti, bet aš jaučiu pareigą apsaugoti savo artimuosius.

Nors mano šeima ir sako, kad kalbėčiau drąsiai, žinau, kad taip galiu iššaukti neigiamas reakcijas jų aplinkoje. Nenoriu, kad man brangūs žmonės neštų ne savo naštą.

Prie  noro neatskleisti tapatybės prisideda ir tai, jog mano draugė yra tik savo kelio pradžioje... Ji vos prieš metus pripažino sau, kas ji yra, priėmė tai ne kaip kažkokį blogį, ne kaip nuodėmę.

Man smagu matyti, kad ji juda dideliais žingsniais - dabar ji jau buvo parade. Tačiau jos situacija šeimoje, tėvų reakcijos - ypač sudėtingos. Tad, manau, kad mano viešinimasis galėtų padaryti žalos ir jai", - kalbėjo mergina.

Skatina ieškoti informacijos

Pokalbio pabaigoje jonavietė pabrėžė tikinti, kad jei visuomenėje įsigalėtų suvokimas, jog seksualinė orientacija - tik mažytė žmogaus dalis, LGBT bendruomenė patirtų mažiau skaudžių išgyvenimų.

,,Aš neidentifikuoju savęs taip, jog mano orientacija yra tai, kas aš esu. Tai yra viena mano pusė, kuri pasako, su kuo aš noriu kurti šeimą, santykį. Tikiu, kad svarbu bandyti suprasti, kad visi mes, visų pirma, esame žmonės.

Pastebiu, kad daliai visuomenės trūksta informacijos... Iš tėvų, auginančių seksualinėms mažumoms priklausančius vaikus, ne kartą esu tai girdėjusi. Jei domiesi LGBT bendruomenės gyvenimu, nesunku pastebėti, jog didžioji dalis apie ją viešojoje erdvėje sklandančios informacijos remiasi į kažkieno nuomonę.

Aš visada siūlau informacijos ieškoti moksliniuose šaltiniuose, tyrimuose, žiūrėti dokumentinius filmus ,,Youtube" kanale ar kažkur kitur, bendrauti su pačia LGBT bendruomene. Svarbiausia - netingėti ieškoti ir kelti klausimus.

Jei nėra noro  daryti tai, reikia savęs paklausti, kiek tau svarbus yra tas žmogus, dėl kurio apskritai pradėjai domėtis seksualinių mažumų istorija, išgyvenimais, iššūkiais?

Labai dažnai tėvams pasiūlau pažiūrėti LGBT bendruomenės iššūkius puikiai atspindinti filmą: ,,Maldos už Bobį". Jis apie šeimą, kurioje augantis berniukas pripažįsta esantis homoseksualus, o tada jo tėvai bando jį pakeisti, surasti jam merginą, svarsto apie gydymą. Galiausiai berniukas nusižudo ir filme parodoma, kaip tada jaučiasi tėvai. ,,Maldose už Bobį" sudėta daugybė seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų istorijų, kurios - itin sudėtingos.

Norėtųsi, kad jų būtų kuo mažiau ir sugebėtume žmones priimti kaip žmones ir pažinti užuot nuteisus dėl priklausymo vienai ar kitai bendruomenei", - sakė jonavietė.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Taip pat skaitykite: