Kol daugelis Europos Sąjungos rinkų susiduria su augimo sulėtėjimu - Lietuvos rezultatai išsiskiria viso regiono kontekste. Per tris 2025 m. ketvirčius Lietuvos kilmės prekių eksportas pasiekė 19 mlrd. eurų, ir tai yra 1,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Inovacijų agentūros duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetikos produktų) 2026 m. augs iki 23,1 mlrd. eurų, arba 7,4 proc. Didžiausią augimą demonstruoja aukštųjų technologijų sektorius, kurio eksportas per pirmąjį pusmetį išaugo 11,7 proc.

Reeksportas lėtėjo, paslaugų sektorius – lyderis

Kiek kitaip atrodo reeksporto rinka, kuri 2024-2025 m. laikotarpiu patyrė nuosmukį, atspindintį prekybos tarpininkavimo grandinės jautrumą. Tačiau 2026 metais tikimasi atsigavimo ir 5,2 proc. augimo.

Paslaugų eksportas išlieka pagrindiniu eksporto varikliu. Prognozuojama, kad 2026 m. paslaugų eksportas augs 8,1 proc. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį paslaugų eksportas augo dviženkliu tempu, o artimiausiais metais tikimasi stabilaus kainų ir apimčių didėjimo, suteikiančio tvirtą pagrindą bendram eksporto balanso augimui.

Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą

Iki 70 proc. Lietuvos eksporto keliauja į ES šalis, kurios šiuo metu susiduria su  iššūkiais ir stagnacija: aukštomis energijos kainomis, mažėjančiu konkurencingumu, nepakankamu investicijų tempu. Numatoma, kad 2026 metais ES ekonomika augs 1,4%, o euro zonos – 1,2%.  Tačiau šiame kontekste smarkiai išsiskiria Lietuva - mūsų šaliai prognozuojamas vienas didžiausių regione augimo tempų, gerokai viršijantis ES vidurkį. Nors 2025 m. BVP augimas buvo nuosaikesnis (apie 2,4 proc.), 2026 metais laukiame spartesnės plėtros – BVP augs apie 3 proc. Šis rodiklis gerokai viršys ES vidurkį, įtvirtindamas Lietuvos poziciją kaip dinamiškos ir atsparios ekonomikos lyderės regione.

Su kokiais iššūkiais ir neapibrėžtumais susiduria šiandieną Lietuvos verslas:

• pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida. Silpnesnė prekybos partnerių plėtra neišvengiamai stabdys Lietuvos eksporto augimą. Pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės yra Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Latvija ir JAV, kurioms 2026 m. prognozuojamas atitinkamai 1.3%, 3.5%, 1.2%, 1.4% ir 1.8% BVP augimas. Vokietijos ekonomikos stagnacija ir tolesnio augimo optimizmo stoka yra didžiausias iššūkis Lietuvos verslo plėtrai;
• nenuspėjama JAV prekybos politika. JAV - pagrindinė prekybos partnerė už ES ribų, į kurią tiesiogiai ir netiesiogiai eksportuojamos reikšmingos prekių ir paslaugų apimtys, todėl rinkos aiškumas ir stabilumas būtinas siekiant išlaikyti šią eksporto rinką mūsų šalies eksporto žemėlapyje;
• didėjanti geopolitinė įtampa pasaulyje;
• nepakankamos investicijos į inovacijas tradicinėje pramonėje.

Kas padeda Lietuvos verslui vis dar sėkmingai prisitaikyti prie išorinių pokyčių ir išlaikyti konkurencingumą?

• stipri ilgametė pramonė ir jos lankstumas prisitaikyti prie išorinių pokyčių. Didžiausią eksporto vertės dalį generuoja Lietuvos inžinerinė pramonė, baldų ir medienos, maisto ir gėrimų bei chemijos pramonė. Visi šie sektoriai paskutinius penkerius metus teigiamai veikė Lietuvos eksporto raidą. Mūsų įmonės geba greitai reaguoti į rinkos pokyčius, keisti tiekimo grandines, gamybos apimtis ar eksporto kryptis. Šis lankstumas tapo didžiuliu pranašumu paskutinių penkerių metų iššūkių kupinoje ekonomikoje;
• inovacijos aukštųjų technologijų sektoriuose. Lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių eksportas pasižymi dvigubai spartesniu eksporto vertės augimu. Šie sprendimai pasižymi aukšta pridėtine verte, dažnai yra nišiniai, juos mažiau veikia kainų svyravimai ar paklausos kritimai nei tradicines prekes. Šių sektorių vertė remiasi ne fiziniais ištekliais, o intelektinėmis žiniomis, tyrimais ir inovacijomis. Aukštųjų technologijų sektoriai suteikia eksporto struktūrai daugiau stabilumo, vertės ir ilgalaikio augimo potencialo. Aukštųjų technologijų sektorių augimas ir stiprėjimas yra vienas pagrindinių atsparaus ir konkurencingo eksporto ramsčių. Europos inovacijų indekse (European Innovation Scoreboard), Lietuva 18-ta tarp ES valstybių narių. Lietuvos ilgalaikė pažanga inovacijų srityje įspūdinga: nuo 2018 m. Lietuvos inovacijų rodikliai padidėjo 17,4 %, žymiai viršydami ES vidutinį augimą – 12,6 %. Europos Komisija pripažįsta Lietuvą viena iš lyderių pagal su inovacijomis susijusį verslo aktyvumą. Lietuvos verslas  intensyvina investicijas į ne MTEP tipo inovacijų veiklas – šios išlaidos viršija ES vidurkį 56,9 %, o prekės ženklų paraiškų skaičius yra 46,3 % didesnis nei ES vidurkis;
• paslaugų sektoriaus proveržis ir jo įtakos didėjimas eksporto struktūroje. Paslaugų eksporto vertė per penkerius pastaruosius metus išaugo daugiau nei 10 mlrd. eurų, t. y. 88,4 proc., o jos dalis eksporto struktūroje 2024 m. sudarė beveik pusę (46,8 proc.) visos Lietuvos eksporto vertės. Paslaugų eksportas, ypač daug žinių reikalaujančių paslaugų (IRT, finansinės, verslo), yra mažiau pažeidžiamas dėl tiekimo grandinių trikdžių, transporto ar energetinių kainų svyravimų. Šių paslaugų eksportas pastaruosius 5 metus augo beveik dvigubai sparčiau nei bendrai Lietuvos paslaugų eksportas. Paslaugos dažnai pasižymi aukšta pridėtine verte, o jų pasiūlą galima greičiau pritaikyti prie rinkos poreikių. Skaitmeninės paslaugos, kurios pastaruosius penkerius metus rodė didžiausią proveržį, leidžia Lietuvos įmonėms veikti visame pasaulyje be fizinio buvimo, kas sumažina geopolitinių rizikų poveikį ir užtikrina stabilų pajamų srautą;
• diversifikacija. Lietuvos eksportuotojai vis aktyviau ieško naujų nišų ir geografinių krypčių – nuo aukštųjų technologijų ir inžinerinių sprendimų iki paslaugų sektoriaus eksporto į Azijos bei Šiaurės Amerikos rinkas. Tai leidžia mažinti priklausomybę nuo  lėtai augančios ES vidaus paklausos.

Lietuvos ekonomika rodo gebėjimą veikti greitai ir strategiškai. Tai įrodymas, kad net lėtėjant regioninei paklausai galima augti – jei investuoji į inovacijas, aukštą pridėtinę vertę ir globalias partnerystes. Tai ne tik galimybė, bet ir strateginis šansas Lietuvai įtvirtinti savo pozicijas kaip dinamiškos, eksportu pagrįstos ekonomikos lyderės ES kontekste.

Inovacijų agentūros inf.