Augalų, kurių pavadinime lotynų kalba skamba Lietuvos vardas nėra daug. Vienas iš jų, garsinantis Lietuvą jos vardu - lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica). Žmonėse šis augalas dar vadinamas pūslote, puslilke, pūslgėle.

Tai gvazdikinių šeimos naktižiedžių genties augalų rūšis, 1911-aisiais atrasta ir aprašyta lenkų gamtininko, kurią  tokiu vardu vadina ne tik lietuviai. 

Lietuvinė naktižiedė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1962 metų. Kodėl naktižiedė? Lotyniškai šių augalų  gentis pavadinta Silene (graikiškai- Selene- mėnulis). Penkialapiais žiedais žydintys augalai savo žiedelius atveria vakare, žydi naktį, yra ypač gerai matomi mėnesienoje, todėl šie augalai praminti naktižiedėmis. Dauguma naktižiedžių rūšių žydi tik naktį. Jų žiedus lanko naktiniai vabzdžiai- sfinksai, verpikai, pelėdgalviai. 

Tuo tarpu lietuvinė naktižiedė žydi dieną, o jos  ryškiaspalviuose žieduose galime pamatyti tūpinėjančius machaonus, citrinukus, perlinukus. Stiebas tiesus, lieknas, viršuje išsišakoja ir  gali išsistiebti iki 15–50 cm aukščio. Stiebas ir lapeliai melsvi, lyg padengti vašku. Šakelėje yra po keletą trumpakočių žiedų, kurie  turi po 5 purpurinius ar rožinius žiedlapius. 

Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais, kartais ir ilgiau. Cilindrinėse  dėžutėse rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais subrandina sėklas. Žydėjimo laikotarpiu pražysta vis nauji žiedai, o peržydėjusių žiedų dėžutėse bręsta 0,5 mm skersmens rudos sėklytės. Jos čia pat išbyra, o kitąmet arba vėliau sudygsta. Paplitusi Dzūkijos šiluose, smėlynuose, prie miško keliukų. Šiuo metu žydintys augalai stebėti  Rūdninkų poligono keliukų pakraščiuose.

„Šie išskirtiniai augalai auga  tik tam tikrose jiems tinkančiose vietose, tad nemėginkite išsikasti, neskinkite, tiesiog žavėkitės, juk  turime ypatingą galimybę didžiuotis šiuo magišku augalu, garsinančiu Lietuvą savo pavadinimu“ – primena Dieveniškių istorinio regioninio parko ekologė Aleksandra Jurgo.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos  informacija