Kaune siekiama įkurti tarptautinį energetikos kompetencijų centrą, kuriame būtų vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, inicijuojami demonstraciniai–pilotiniai projektai, įgyvendinama bandomojo projekto „Žaliasis miestelis“ vizija, išbandomos naujos technologijos ir inovatyvūs sprendimai išmaniesiems miestams. Tai paskelbė Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius. 

Pasak jo, šis centras padės supažindinti sprendimų priėmėjus, verslą ir visuomenę su inovatyviais tvariais sprendimais ir prisidės prie energetikos ateities specialistų rengimo, leis aktyviau ir sėkmingiau dalyvauti tarptautinių programų kvietimuose, ženkliai prisidės prie Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo plėtotės. 

Žalioji transformacija – galimybė regionams 

„Per pastaruosius metus Žaliųjų savivaldybių tinklas padarė reikšmingą progresą. Jau dabar tinklo atstovai aplankė daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių, surinko jų atsiliepimus ir išklausė problemas, su kuriomis jos susiduria. Tinklas tapo svarbiu įrankiu siekiant klimato neutralumo ir tvarios ateities mūsų šalyje“, – pabrėžė Romualdas Petraitis, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius. 

Savo ruožtu Plungės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, tvirtina, kad žaliosios investicijos ir išmanūs technologiniai sprendimai išties tampa labai svarbūs gerinant piliečių gyvenimo kokybę. 

„Savivaldybės nuolat investuoja į viešųjų paslaugų gerinimą, įgyvendina aplinkai draugiškus pokyčius, kuria žmogui patogų gyvenimą miestuose ir regionuose. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos dėka, suvieniję jėgas, žengsime sparčiau link žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje“, – teigia A. Klišonis. 

Savivaldos įsitraukimo į žaliąją transformaciją svarbą pabrėžia ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. 

„Aukštos energijos kainos ir neigiama jų įtaka ekonomikai verčia ieškoti alternatyvų iškastiniam kurui. Investicija įrengiant vėjo ir saulės parkus leistų užfiksuoti elektros kaštus mažiausiai dvidešimčiai metų į ateitį. Šiame kontekste savivaldai tenka labai svarbus vaidmuo – be jos įsitraukimo kažin ar pavyks įtikinti skirti vietas atsinaujinančios energijos parkų plėtojimui. Būtent savivaldoms tenka svarbus permainų, elgsenos pokyčių katalizatoriaus vaidmuo“, – pabrėžė V. Janulevičius. 

Jo teigimu, apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekia vidutiniškai 28,3 proc., o pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose. 

„Tai reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Todėl labai svarbus vaidmuo ateityje teks savivaldai ir jos priimamiems sprendimams žaliosios transformacijos srityje. Savivalda turėtų prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros tais sprendimais, kurie yra jų valioje, ir kartu su verslu vystyti bendrus projektus. Atsinaujinančios energetikos projektų plėtra užtikrintų energetinio skurdo mažinimą, pramonės dekarbonizacijos ir energetinių kaštų mažinimą. Tai svarbu tiek verslui, tiek ir žmonėms“, – akcentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius. 

Išgirdo savivaldybių problemas 

Pasak Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus R. Petraičio, per metus buvo aplankytos visos tinklo savivaldybės ir tai leido susidaryti bendrą vaizdą, su kokiais iššūkiais jos susiduria. 

„Vienas pagrindinių – pastatų renovacija. Norėdami paskatinti konstruktyvias diskusijas šia tema, planuojame rengti atskirus susitikimus su savivaldybių komunalinių paslaugų ir būsto administravimo įmonėmis. Diskusijose dalyvaus renovacijos ekspertai ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovai. Toks bendradarbiavimas padės greičiau spręsti renovacijos problemas ir skatins efektyvesnį darbą“, – nurodė R. Petraitis. 

Dar viena svarbi tvarumą skatinančios transformacijos dalis, anot Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus, yra dirvožemio specialistų įtraukimas. 

„Papildėme savo ekspertų grupę dirvožemio specialistais, tad savivaldybių žemės ūkio skyriai ir ūkininkai galės pasinaudoti jų žiniomis tausojančio žemės ūkio srityje. Šis žingsnis padės pagerinti dirvožemio būklę ir skatins tvarią žemės ūkio praktiką“, – aiškino tinklo koordinatorius. 

Jo teigimu, transporto sektorius yra dar viena sritis, kuriai dalyje savivaldybių reikia ypatingo dėmesio. Todėl planuojama surengti diskusijas su Susisiekimo ministerija, siekiant spręsti atskirų apmokėjimo sistemų miestuose ir rajonuose problemas. 

„Esame tikri, kad efektyvesnis transporto valdymas ir inovatyvūs sprendimai padės sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai“, – pabrėžė R. Petraitis. 

Jis taip pat išskyrė ir energijos bei atliekų valdymo iššūkį, su kuriuo susiduria kai kurios savivaldybės. 

„Pavyzdžiui, Alytaus rajonas, turintis sumokėti 4 mln. eurų už ESO ir LITGRID paslaugas, susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais. Todėl į diskusijas bus kviečiamos Energetikos, Finansų ir Aplinkos ministerijos. Taip pat bus sprendžiami atliekų tvarkymo klausimai, siekiant, kad išrūšiuotos atliekos taptų nauda. Ypatingas dėmesys bus skiriamas statybinėms ir inertinėms atliekoms“, – vardijo Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo atstovas. 

R. Petraičio manymu, įvardyti iššūkiai yra kompleksiniai ir reikalauja daug pastangų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pirmieji žingsniai jau žengti, o tokie sprendimai, kaip žaliojo miestelio bei žaliojo miesto inovacijų centro įkūrimas, padėtų gerokai paspartinti Lietuvos savivaldybių žalėjimo procesą. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: