Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. spalio 1 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Vitalijaus Gailiaus pareiškimą, kuriame prašoma ištirti sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams.

Kas ginčijama?

Pareiškėjas teigia, kad baudžiamosios atsakomybės taikymą už disponavimą ar platinimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis lemia ne įstatymas, o sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Be to, joks įstatymas nenumato tiesioginės pareigos sveikatos apsaugos ministrui nustatyti psichoaktyvių medžiagų kiekius ir juos reglamentuoti, kaip tai padaryta 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Taip pat nėra aiškaus ir konkretaus įstatyminio pavedimo, nustatančio sveikatos apsaugos ministro teisę įtraukti psichoaktyvias medžiagas į  sąrašus, remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento siūlymu ir Tarpžinybinės psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos sprendimu.

Kanapių pavyzdys

Pareiškėjo vertinimu, sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 2¹ punkte, kuriame numatyta, kad „Kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant)“ (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašas), netinkamai perkelta 1961 m. Bendroji narkotinių medžiagų konvencija. Šios konvencijos kontekste kanapė kaip narkotinė medžiaga apima tik augalo galvutes su žiedais arba vaisiais (išskyrus sėklas ir lapus, jeigu tarp jų nėra galvučių), iš kurių nebuvo išgauta derva.

Šiomis aplinkybėmis pareiškėjas kelia ginčijamų sveikatos apsaugos ministro įsakymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 4 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, įstatymo viršenybės principui ir teisėkūros reikalavimams klausimą.

Administracinė byla Nr. eI-13-502/2025

Galutinis sprendimas – LVAT rankose

Pagal įstatymą, būtent Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tenka pareiga priimti galutinius sprendimus, kai kyla klausimų dėl viešojo administravimo subjektų teisės aktų teisėtumo.

Parengta pagal LVAT pranešimą spaudai