Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Vyriausybei Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sustiprinti žmonių apsaugą nuo diskriminacijos ir atnaujinti lygių galimybių politikos teisinį pagrindą Lietuvoje. Įstatymo pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliamos naujos Europos Sąjungos direktyvos, nustatančios bendrus standartus lygybės institucijų veiklai, ir užtikrinama, kad visi žmonės Lietuvoje būtų vertinami vienodai, nepaisant asmens tapatybės bruožų.
„Šie įstatymo pakeitimai yra svarbus žingsnis link teisingesnės ir saugesnės visuomenės, kurioje kiekvienas žmogus gali jaustis gerbiamas ir ginamas. Siekiame ne tik įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus, bet ir realiai sustiprinti žmonių teises bei asmenų apsaugą nuo diskriminacijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Įstatymo projektas numato Lygių galimybių įstatymo išdėstymą nauja redakcija, kad būtų nuosekliai peržiūrėtas visas lygių galimybių politikos reglamentavimas ir tinkamai įgyvendintos Konstitucijoje įtvirtintos teisės į lygybę. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad Europos Sąjungos valstybės narės šias nuostatas turi perkelti iki 2026 m. birželio 19 d., todėl Lietuva imasi veiksmų iš anksto.
Didelis dėmesys skiriamas lygių galimybių kontrolieriaus ir jo vadovaujamos tarnybos stiprinimui. Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti šios institucijos nepriklausomumą, pakankamus finansinius išteklius ir platesnius įgaliojimus, įskaitant teisę ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje. Tai leis efektyviau reaguoti į diskriminacijos atvejus ir užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nešališkai.
Taip pat numatoma sudaryti aiškesnes ir patogesnes sąlygas žmonėms teikti skundus dėl diskriminacijos – žodžiu, raštu ar internetu. Siekiama, kad kiekvienas asmuo lengvai rastų informaciją apie savo teises, skundų nagrinėjimo tvarką ir galimybes gauti pagalbą, o visuomenė būtų geriau informuota apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą.
Įstatymo projekte pirmą kartą apibrėžiamos tokios sąvokos kaip daugialypė, sąveikinė ir siejamoji diskriminacija, kurios padės geriau atpažinti sudėtingus diskriminacijos atvejus. Be to, plečiamas diskriminacijos pagrindų sąrašas, įtraukiant lytinę tapatybę, lyties raišką, kitus lyties požymius ir odos spalvą. Šie pakeitimai atliepia tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir realius iššūkius, su kuriais susiduria diskriminaciją patiriantys asmenys Lietuvoje.
Tikimasi, kad priėmus šiuos pakeitimus Lietuvoje bus sukurta stipresnė, aiškesnė ir žmonėms artimesnė sistema, užtikrinanti lygias galimybes, kuri ne tik reaguos į pažeidimus, bet ir aktyviai prisidės prie diskriminacijos prevencijos bei visuomenės sąmoningumo didinimo.
