Taip pat jos turės įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto ir virtuvės atliekoms apdoroti, modernizuoti mechaninius-biologinius atliekų tvarkymo įrenginius taip, kad juose būtų galima apdoroti šias atskirai surinktas atliekas. 

Tokie pokyčiai leistų gaminti aukštos kokybės kompostą, kurį būtų galima panaudoti daug plačiau – žemės ūkyje, pažeistų teritorijų rekultivavimui, energinių augalų terpėms ruošti ir t. t. 

„Pagal žiedinės ekonomikos direktyvų reikalavimus, nuo 2024 m. biologinės atliekos (žaliosios ir maisto) turės būti atskiriamos susidarymo vietoje ir renkamos atskirai, siekiant jas kompostuoti arba anaerobiškai apdoroti. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas šalies savivaldybes įpareigojo dar iki 2019-ųjų įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą bei surinkimą. Deja, jos neskuba inicijuoti šio proceso“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė. 

Ji pažymi, kad formuojant šalies atliekų politiką svarbu laikytis Europos Sąjungos taisyklėse įtvirtintos atliekų tvarkymo hierarchijos. Pagal ją atliekų perdirbimas, įskaitant biologiškai skaidžių medžiagų kompostavimą, yra aukštesnis prioritetas už atliekų naudojimą energijai gauti, kadangi kompostuojant biologiškai skaidžiose atliekose esančios medžiagos gali būti sugrąžintos į medžiagų ciklą taip mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą. 

„Ėmus rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš jų sukuriami vertę turintys produktai, ženkliai sumažėja mišrių atliekų drėgnumas, užterštumas, kiekiai. Apdorojant jas anaerobiniu būdu galima išgauti biodujas ir panaudoti šilumai bei elektros energijai gaminti, o likusį substratą kompostuoti. Kompostu galime pakeisti mineralines trąšas, kurių Lietuvoje naudojama vis daugiau“, – aiškina VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius. 

Be to, teisingai organizuojamas maisto ir virtuvės atliekų surinkimas atpigina bendrą atliekų tvarkymo sistemą. Tai, kad rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas gyventojai gali išmokti, suprasti kokią naudą tai duoda aplinkai ir jų pačių kišenei, rodo lyderio šioje srityje Alytaus regiono patirtis. Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo bei perdirbimo sistema čia sėkmingai veikia ketvirtus metus.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro  (ARATC) direktorius Algirdas Reipas teigia,  kad visose regiono  savivaldybėse – Alytaus, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos atliekų surinkimo kaštai sumažėjo maždaug po 50 tūkst. eurų. Užuot pabrangusi, logistika atpigo. Be to, gyventojai 30 proc. geriau išrūšiuoja ir pakuotes, antrines žaliavas.

„Turbūt pats sudėtingiausias dalykas išaiškinti žmogui, kas gi tos maisto atliekos. Kol gyventojai suvokė, kad tai gali būti ir ta pati popierinė servetėlė, ir užterštas popierius, ant kurio silkę išdarinėjo, ir tos silkės viduriai, kaulai, ar nuopjovos, ar kažkokie likučiai, kurie sugedo – visam tam prireikė laiko“, – dalijasi patirtimi ARATC vadovas Algirdas Reipas.

Pavienių  eksperimentinių maisto atliekų tvarkymo iniciatyvų atsiranda ir Molėtuose, Utenoje, Šiauliuose, bet jos nėra plačiai paplitusios. Be to, buvo galima gauti ES paramą atskirai surinkto maisto atliekų apdorojimo įrangai įsigyti. Tokia galimybe pasinaudojo Alytaus, Utenos, Panevėžio, Telšių, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

Taip pat skaitykite: