Nedarbas Jonavos rajone toliau auga

Užimtumo tarnybos paskelbti duomenys rodo, kad nedarbas Jonavos rajone per liepos mėnesį išaugo dar 0,2 proc. ir dabar siekia 11,4 proc.

Situacija Jonavos rajone

Liepos mėnesio pabaigoje Jonavos ir jaunimo užimtumo skyriuose bedarbiais buvo užregistruoti 2883 asmenys.  Vien per praėjusį mėnesį mūsų rajone užsiregistravo 485 bedarbiai.

Skelbiama, kad per šiuos metus įdarbinti 1784 gyventojai.

Kaip ir anksčiau, registruotų bedarbių procentu nuo darbingo amžiaus žmonių lenkiame visas Kauno apskrities savivaldybes: Kėdainių (8,2 proc.), Kauno miesto (8,8 proc.), Kauno rajono (7,5 proc.), Kaišiadorių (7,7 proc.), Prienų (6,8 proc.), Prienų rajono (7,0 proc.), Raseinių (8,4 proc.).

Užimtumo lygis toliau augo, nedarbo lygis – mažėjo

Užimtumo tarnyba paskelbė ir 2019 metų pirmojo ketvirčio darbo rinkos tendencijas (visą informaciją galite rasti čia.)

Nuo 2010 metų auganti Lietuvos ekonomika lėmė, kad didėjo užimtumas ir mažėjo nedarbas. 2019 metų pirmąjį ketvirtį užimti buvo 1374 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 1317,9 tūkst.16 – 64 metų amžiaus. Palyginti su 2018 metų pirmuoju ketvirčiu, užimti buvo 26,9 tūkst. daugiau gyventojų. Užimtumo lygis 15–64 metų amžiaus gyventojų siekė 72,5 proc.

Užimtųjų skaičiaus augimui įtakos turėjo antroje praėjusių metų pusėje pagerėjęs migracijos saldo. Labiau augo užimtųjų skaičius kaime, tačiau skirtumas tarp užimtumo lygio mieste ir kaime išlieka didelis. Nepakankamai sparti ūkio plėtra į regionus bei žemas darbo jėgos mobilumas lemia, kad užimtumo lygis kaime 11,1 proc. punkto žemesnis nei mieste (mieste - 76,1 proc., kaime – 65 proc.).

Ilgalaikio nedarbo problema išlieka aktuali

Vis ryškėjant darbo jėgos trūkumui ir Užimtumo tarnybai įgyvendinant priemones, padedančias ilgai nedirbusiems asmenims integruotis į darbo rinką, jų galimybės grįžti į darbo rinką didėja. Šių metų pirmąjį ketvirtį beveik 41 proc. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių buvo – ilgalaikiai bedarbiai. Nepaisant to ilgalaikių3 bedarbių dalis tarp visų registruotų asmenų išlieka didelė – kas ketvirtas registruotas bedarbis yra ilgalaikis. Šių metų balandžio 1 d. šalyje buvo 39,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 1,8 tūkst. mažiau nei tuo pačiu laiku pernai.

Tipinis bedarbis – vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą

Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų vyrų mažėja, bet jie vis dar sudaro didesniąją dalį tarp visų darbo ieškančiųjų. Palyginti su 2018 metų balandžio 1 d., sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo. Augo turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą dalis. Du iš penkių registruotų darbo neturinčių asmenų – vyresni kaip 50 metų amžiaus, kas šeštas – jaunesnis kaip 30 metų. Nors neturinčių profesinio pasirengimo dalis mažėja,beveik kas trečias neturiprofesinio pasirengimo. Beveik pusė visų registruotų darbo neturinčių asmenų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, iš jų – apie 60 proc. turėjo profesinę kvalifikaciją.