Seimo posėdyje įvyko 2027 m. valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių nuomonės.
Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą (projektas Nr. XVP-1980), Seimo posėdyje gruodžio 1 d. planuojama surengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pristatydamas komiteto išvadą, pažymėjo, kad Vyriausybei siūloma patobulinti 2027–2029 m. biudžeto projektą, įvertinti nustatytas fiskalinės drausmės ir biudžeto vykdymo rizikas, apsvarstyti galimybes patikslinti biudžeto rodiklius arba pateikti išsamų, skaičiavimais pagrįstą paaiškinimą dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo.
„Komitetas pažymi, kad Valstybės kontrolė savo išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad 2027–2029 m. biudžeto projekte numatomas grynųjų išlaidų augimas neatitinka nacionalinių ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklių“, – teigė A. Sysas. Pasak jo, projektas neatitinka Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatyme nustatytos valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės ir Fiskalinės valdysenos įstatyme įtvirtinto reikalavimo.
„Nurodytos rizikos, susijusios su nepakankamai įvertintais vidutinio laikotarpio valstybės įsipareigojimais, pajamų prognozių pagrįstumu ir viešųjų finansų tvarumu. Lietuvos bankas savo išvadoje taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį valdžios sektoriaus deficitą ir valstybės skolą, augančias skolos aptarnavimo išlaidas bei rizikas, susijusias su planuojamų pajamų surinkimu ir galimomis papildomomis išlaidomis“, – Seimo posėdyje sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Kaip tvirtino A. Sysas, Vyriausybei siūloma numatyti konkrečias priemones grynųjų išlaidų augimo nuokrypiui mažinti, nurodant jų finansinį poveikį ir įgyvendinimo terminus, užtikrinti, kad pajamų prognozės būtų grindžiamos realistiškomis prielaidomis, o planuojant išlaidas būtų įvertinti tikėtini valstybės įsipareigojimai ir fiskalinės rizikos. „Be to, svarbu numatyti ilgalaikius sprendimus dėl tvaraus gynybos finansavimo, peržiūrėti valstybės išlaidų prioritetus ir jų efektyvumą, stiprinti pajamų bazę, įvertinant mokestinių lengvatų tikslingumą ir mokesčių surinkimo didinimo galimybes. Planuojant biudžeto rodiklius taip pat būtina įvertinti valdžios sektoriaus deficito ir skolos augimo poveikį valstybės finansinėms galimybėms ateityje“, – kalbėjo parlamentaras.
Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje pabrėžiama, kad sprendimai dėl papildomų asignavimų turėtų būti priimami įvertinus realias valstybės finansines galimybes, tvarių pajamų užtikrinimą ir fiskalinės drausmės reikalavimus.
Projekto iniciatoriai pažymėjo, kad 2027 m. valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas nacionalinio saugumo ir gynybos pajėgumų stiprinimui, Lietuvos atsparumo išorės grėsmėms didinimui, socialinio saugumo stiprinimui bei paramos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams užtikrinimui.
2027 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 22,2 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais pajamos auga 5,2 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidos kitąmet turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų (jos auga 1,3 proc. palyginti su 2026 m., arba 363 mln. eurų). Gynybai numatoma skirti 5 proc. nuo BVP.
Skaičiuojama, kad palyginti su 2026 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai augs 92–130 eurų (7,56 proc.), mokslo darbuotojų – 132–152 eurais (7,56 proc.), trenerių – 125 eurais (7,56 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 96 eurais (7,5 proc.), statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais (7,5 proc.), teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 eurais (5,7 proc.).
Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 10,4 proc., arba 78 eurais (nuo 747 iki 825 eurų), turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc., arba 88 eurais (nuo 807 eurų iki 895 eurų).
Ateinančių metų biudžete siūloma didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 8 proc. nuo 1153 eurų iki 1245 eurų.
Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 8,1 mlrd. eurų (palyginti su 2026 m. auga 660,8 mln. eurų arba 8,8 proc.). Savivaldybių savarankiškos pajamos kitąmet auga 489 mln. eurų, arba 10,6 proc., valstybės biudžeto dotacijos – 171,8 mln. eurų, arba 6 proc.
Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 3,8 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 48,2 proc. BVP.
Seimo Spaudos biuro inf.
















