Į jonavoszinios.lt redakciją kreipėsi viltį beveik praradusi moteris, kuri pasakoja, kad lėbaujantys ir triukšmaujantys kaimynai nereaguoja į pastabas, gydymas nuo alkoholio – veltui, o didelis jiems skirtas socialinis būstas galėtų būti perleistas normaliai dirbančiai šeimai. Anot specialistų, minima šeima jiems yra gerai žinoma daugiau nei dešimtmetį, o iškeldinti juos iš socialinio būsto nutraukiant nuomos sutartį galima teismo keliu.

Neišsprendžiama problema?

„Kulvos seniūnijoje, Čičinų kaime, Ateities g. daugiabutyje gyvena asocialūs asmenys. Vaikai iš šios šeimos yra paimti į vaikų namus. Butas yra savivaldybės. Buto nuomininkė (Adresas, vardas ir pavardė neskelbiami dėl duomenų apsaugos – red. past.) ir jos sugyventinis nuolatos konfliktuoja, triukšmauja, trukdo ilsėtis bet kuriuo paros metu. Ar jiems sakai, ar ne - triukšmas kartojasi. Už valstybės lėšas šie asmenys buvo gydomi nuo alkoholio, bet deja, jie ir toliau girtauja. Ką mums, normaliems namo gyventojams, daryti su tokiais kaimynais? Kur kreiptis? Kodėl jie turi gyvent valstybės sąskaita, kai patys vengia dirbt legalų darbą. Ar neturėtų iškraustyti tokių asmenų iš savivaldybės nuomojamo buto (3 kamb.) ir duoti tą butą normaliai dirbančiai šeimai, kuri neturi savo būsto ir turi nuomotis už nemenką sumą? Kai tuo tarpu 3 kambarių bute gyvena girtaujantys ir likę be vaikų asmenys? Ar nedaro savivaldybė meškos paslaugos tokiems asmenims? Padekit išspręsti mūsų problemą", - rašo gyventoja. 

Moteris priduria, kad abu girtaujantys asmenys jau du kartus buvo vežti gydytis nuo alkoholio, tačiau rezultatas nepasiektas – veltui išnaudotos mokesčių mokėtojų lėšos. Teigiama, kad „girtuoklystės“ prasideda po darbo valandų. Kitomis dienomis, atvykusi socialinė darbuotoja sugyventinius randa it „agurkėlius“.

Socialinės paslaugos šeimai teikiamos daugiau nei dešimtmetį

„Su šeima socialinis darbas buvo vykdomas nuo 2007 m. Jai buvo teikiamos bendrosios ir specialiosios (kasdienio gyvenimo, socialinių, pozityvios tėvystės ir kt. įgūdžių ugdymas ir palaikymas, psichologo konsultacijos) socialinės paslaugos bei  taikoma atvejo vadyba. Galimai dėl klientų motyvacijos stokos, sprendžiant šeimoje vyraujančias socialines, priklausomybės alkoholiui ir kitas problemas, šeimos socialinė situacija palaipsniui vis blogėjo.

Centro specialistai atsižvelgdami į šeimoje vis besikartojančią alkoholio vartojimo problemą ne kartą organizavo gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui pagalbą (psichologinę, medikamentinę bei apgyvendinimą reabilitacijos centre), tačiau teigiami rezultatai buvo trumpalaikiai.

Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu, bendru posėdyje dalyvavusių specialistų sprendimu, nutarta užbaigti šeimos atvejo vadybos procesą bei vaikų globos klausimą perduoto spręsti Teismui.

Nepaisant to, kad šeimoje šiuo metu negyvena nepilnamečiai vaikai bei atvejo vadybos procesas užbaigtas, klientams buvo pasiūlytos socialinės paslaugos. Per pastarąjį laikotarpį klientai pagalbos į Centrą nesikreipė.

Pažymėtina, kad socialinis darbas vykdomas tarpusavio susitarimo principu (esant klientų pageidavimui gauti paslaugas),  priverstinis pagalbos šeimai teikimas nėra įmanomas“, - pasakoja Jonavos r. socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja soc. reikalams Inga Ruzgienė ir priduria, kad kaimynams dėl trukdymo ilsėtis ir pan. rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, o dėl socialinio būsto į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto skyrių. 

Kaimynų ramybė tik teismo keliu?

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Jolita Gumaniukienė teigia, kad sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir gyventojų iškeldinimo priima teismas, kuriame itin svarbūs kaimynų liudijimai.

„Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnis numato, kad nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir gyventojų iškeldinimo priima teismas. Kaimynai gali kreiptis į teismą patys arba prašyti, kad tai padarytų savivaldybės būsto administratorius – UAB „Jonavos paslaugos“. Panašūs ieškiniai teismui turi būti pagrįsti, todėl būtina fiksuoti tvarkos pažeidimus, kviečiant policiją. Sprendžiant nuomos sutarties nutraukimo klausimus teisme taip pat labai svarbūs būna kaimynų liudijimai“, - teigia J. Gumaniukienė.

Ar visi šio būsto gyventojai "legalūs"?

Įdomu, ar Turto skyriui privaloma pateikti duomenis, kiek asmenų gyvena socialiniame būste? Gal minimas sugyventinis net nedeklaruotas ir yra tik laikinas - "nelegalus" gyventojas? Anot Turto skyriaus vedėjos, deja, bet nuomininkai retai praneša savivaldybei apie laikinuosius gyventojus.

„Informaciją apie savivaldybės būste gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis savivaldybė mato Lietuvos Respublikos gyventojų registre, todėl nuomininkams atskirai tokios informacijos teikti nereikia.

Civilinio kodekso 6.596 straipsnis nurodo, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, tarpusavyje susitarę ir iš anksto pranešę nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa. Laikini gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jeigu jie atsisako išsikelti iš patalpos, nuomininkas ir jo šeimos nariai turi teisę reikalauti per teismą iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Už laikinų gyventojų veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas. Nuomotojas turi teisę neleisti apgyvendinti laikinų gyventojų, jeigu jų apgyvendinimas pažeistų sanitarinius higienos reikalavimus ar keltų grėsmę aplinkinių sveikatai ir saugumui arba pažeistų nuomotojo teisėtus interesus.

Deja, bet pastarąją pareigą – iš anksto pranešti nuomotojui apie laikinuosius gyventojus – nuomininkai retai kada vykdo, todėl laikinųjų gyventojų buvimas savivaldybės nuomojamame būste apie tai iš anksto nepranešus ir tokį faktą užfiksavus, taip pat gali būti traktuojamas kaip pažeidimas dėl kurio gali būti inicijuojamas nuomos sutarties nutraukimas teismo keliu“, - aiškina J. Gumaniukienė.

Vadinasi, norint, kad Jūsų gyvenamojoje aplinkoje įsivyrautų ramybė ir socialiniame būste gyvenantys asmenys būtų sudrausminti, būtina ir šalia triukšmaujančių asmenų gyvenančių kaimynų iniciatyva. Būtina fiksuoti triukšmaujančių kaimynų pažeidimus, triukšmus, muštynes kviečiant policiją. Jei situacija būtų sprendžiama teisme dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo, kaimynai neturėtų pabūgti ir duoti liudijimus.