Nors naujausi tyrimai rodo, kad tradicinių cigarečių jaunimas rūko mažiau, tačiau sparčiai auga elektroninių cigarečių vartojimas. Net trečdalis mokinių, nesulaukusių 13 metų, yra išbandę elektronines cigaretes. Ekspertų nuomone, gąsdinimai ir trumpalaikės akcijos jaunimo neveikia – problemai spręsti reikalingos ilgalaikės ir pozityvios prevencinės priemonės.
„ESPAD 2024 m. tyrimo duomenimis, tabako cigarečių vartojimas tarp jaunimo nuo 2015 m. sumažėjo 80 proc. – iki 33,6 proc. Bent kartą per mėnesį tabako gaminius rūko apie 10 proc. mokinių. Tačiau nerimą kelia išaugęs elektronines cigaretes rūkančiųjų skaičius – esame antri Europoje pagal anksti (dar nesulaukus 13 metų) bandančiųjų elektronines cigaretes skaičių, kuris siekia net 31 proc. mokinių. Lietuvoje, kaip ir Europoje, plinta ir kiti nikotino gaminiai – šiemet ypač išpopuliarėjo kramtomojo nikotino pagalvėlės, vadinamos snusu“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus gydytoja Gabija Mikulevičienė.
Pasak gydytojos, prevencinės priemonės turi apimti visą socialinę aplinką: „Kaip ir psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos atveju, čia galioja tie patys principai – priemonės turi būti nukreiptos teigiama kryptimi, svarbu skatinti socialinius įgūdžius: kaip atsispirti draugų spaudimui, kaip būti pripažintam, kaip pasakyti „ne“, kaip išsiskirti iš minios. Gąsdinimai neveikia, nes jaunimas dėl brandos etapo negali sau pritaikyti nemalonių pasekmių, ypač jei jos bus po 20 metų. Neveikia vienadienės akcijos ar vienkartiniai supažindinimai. Veiksmingos ir riziką mažinančios valstybinės priemonės – eliminuoti kvapiąsias medžiagas, mažinti spalvų ir dizaino patrauklumą, didinti amžiaus cenzą, riboti nikotino kiekį ir tabako gaminių reklamą“.
Siekdama kovoti su rūkymo problema, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija įrengė elektroninių cigarečių dūmus aptinkančius detektorius. Ši naujovė nebeleidžia mokiniams rūkyti mokyklos patalpose. Nepaisant to, kad būtų sumažintas rūkymas ir elektroninių cigarečių vartojimas mokykloje, gimnazijos direktorė Jolanta Martyncevienė siūlo griežtesnę kontrolę ir priežiūros priemones.
„Mokyklos aptvėrimas, teritorijos stebėjimas vaizdo kameromis ir elektroninių cigarečių išėmimas iš rinkos galėtų sumažinti jų patekimą mokiniams, tačiau tai gali sukelti ir neigiamų pasekmių – nelegalią prekybą, alternatyvų paiešką, vagystes ar pamokų nelankymą“, – pabrėžia direktorė.
Jos teigimu, mokiniai pradeda rūkyti norėdami pritapti ir siekdami būti priimti tarp bendraamžių.
„Mokinius pradėti rūkyti taip pat paskatina mada, nenoras išsiskirti iš visų, statusas klasėje, bendruomenėje. Prevencinės programos egzistuoja, tačiau sudėtinga į jas įtraukti mokinius, dar sudėtingiau pakeisti jų mąstymą. Šį programų veiksmingumą sunku įvertinti, bet žinome, kad jos labiau padeda tiems, kurie dar nėra pradėję rūkyti“, – teigia J. Martyncevienė.
Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovės Elžbietos Motūzaitės teigimu, departamentas glaudžiai bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų prevenciją ir didintų visuomenės sąmoningumą, supratimą apie rūkymo žalą.
„Departamentas yra užmezgęs glaudų bendradarbiavimą su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir administracijomis. Kartu siekiame stiprinti prevencines priemones – teikiame metodinę pagalbą, dalinamės informaciniais ir komunikaciniais pranešimais apie rūkymo daromą žalą sveikatai, skatindami sąmoningumą ir sveikos gyvensenos pasirinkimus visuomenėje“, – sako E. Motūzaitė.
Pasak pašnekovės, tabako ir elektroninių cigarečių prevencija yra nuoseklus, ilgalaikis procesas, paremtas mokslu pagrįsta informacija ir visuomenės švietimu.
„Nors šiuo metu inovatyvių technologinių sprendimų netaikome, daugiausia dėmesio skiriame kokybiškai prevencinei komunikacijai ir metodinei pagalbai, kuri paremta patikimais tyrimais ir tarptautine patirtimi“, – pabrėžia NTAKD atstovė.
VU inf.
