Dvigubai didesnė dalis dirbančių nei nedirbančių studentų vairavo apsvaigę nuo alkoholio ir praleido paskaitas dėl alkoholio vartojimo. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis dirbančių studentų vartojo narkotikus ir rūkė nei nedirbantys studentai – visa tai atskleidė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2020 m. rudenį atliktos anoniminės aukštųjų mokyklų studentų apklausos rezultatai bei 2021 m. atlikta papildoma šio tyrimo duomenų analizė, kuri leido įvertinti dirbančių ir nedirbančių 18–24 m. studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, su juo susijusį rizikingą elgesį, psichikos sveikatą ir gerovę.

Darbo ir studijų derinimas kelia nemažai įtampos, įvairesnė socialinė aplinka, geresnė finansinė padėtis bei didesnė nepriklausomybė nuo tėvų – šie veiksniai didina riziką dirbantiems studentams išbandyti ir vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Tai patvirtino tyrimo rezultatai, kuriame dalyvavo 18–24 m. amžiaus studentai, iš jų 50,7 proc. dirbantys (27,4 proc. turėjo nuolatinį darbą, 23,3 proc. dirbo ne nuolatos).

Tyrimo duomenys atskleidė, kad kasdien rūkė arba vartojo kitus gaminius su nikotinu statistiškai reikšmingai didesnė dalis dirbančių studentų (45,2 proc.) nei  nedirbančiųjų (31,3 proc.). Tarp dirbančių studentų populiariausi buvo kaitinamojo tabako gaminiai – juos kasdien vartojo 20,6 proc. Kiek mažesnė dirbančių studentų dalis kasdien rūkė cigaretes (18 proc.). Tarp nedirbančių studentų populiariausia kasdien vartoti elektronines cigaretes su nikotinu – jas kasdien vartojo 13,5 proc. apklausoje dalyvavusių nedirbančių studentų.

Dirbančių ir nedirbančių 1824 m. studentų nikotino turinčių gaminių vartojimas / rūkymas kasdien (2020 m., N=1912, proc.)

71,8 proc. 18–24 m. studentų bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo alkoholinius gėrimus (79,2 proc. dirbančių studentų ir 64,2 proc. nedirbančiųjų). Didesnė dalis dirbančių nei nedirbančių studentų vartojo alkoholinius gėrimus ir/ar vienu metu buvo išgėrę 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus.

 

Su alkoholio vartojimu susijusio elgesio paplitimas (bent kartą gyvenime) tarp dirbančių ir nedirbančių 1824 m. studentų (2020 m., N=1912, proc.)

Didesnė dalis dirbančių studentų vartojo narkotikus: 53 proc. dirbančių studentų ir 32,8 proc. nedirbančių studentų bent kartą gyvenime vartojo narkotikus.

Bent kartą per paskutinius metus narkotikus vartojo 31,9 proc. dirbančių studentų ir 19,5 proc. nedirbančių, bent kartą per paskutinį mėnesį – 15,6 proc. dirbančių studentų ir 9,6 proc. nedirbančių studentų. Nepriklausomai nuo to ar studentas dirbo, ar ne, populiariausias narkotikas buvo kanapės. Naujas psichoaktyviąsias medžiagas buvo išbandę 4,8 proc. dirbančių ir 2,9 proc. nedirbančių studentų, o inhaliantus – 3,9 proc. dirbančių ir 2 proc. nedirbančių studentų.

 

Bet kurių narkotikų vartojimas tarp dirbančių ir nedirbančių 1824 m. studentų (2020 m., N=1912, proc.)

Daugiau dirbančių studentų bent kartą gyvenime vartojo narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus savigydos tikslais (7,3 proc. dirbančių ir 3,6 proc. nedirbančių studentų), vairavo (5,9 proc. dirbančių ir 3,3 proc. nedirbančių studentų) ir dalyvavo paskaitose apsvaigę nuo šių medžiagų  (5,4 proc. dirbančių ir 3 proc. nedirbančių studentų).

2,6 proc. studentų praleido paskaitas dėl jų vartojimo (3 proc. dirbančių ir 2,2 proc. nedirbančių studentų).

„Šio tyrimo rezultatai pagrindžia jaunų suaugusiųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos poreikį ir įgyvendinimo svarbą tiek aukštosiose mokyklose, tiek ir darbo vietose. Prevencija darbo vietose galėtų papildyti aukštosiose mokyklose vykdomas prevencines veiklas ar jas pakeisti, „kompensuoti“, jei šios yra vykdomos nepakankama aprėptimi. Tinkamas darbdavių požiūris į su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias problemas, kuriama saugi darbo aplinka ir taikomos socialinės kontrolės, informavimo ar konsultavimo priemonės gali padėti išvengti darbuotojų sveikatai ar saugumui kylančios rizikos darbe, taip pat suteikti pagrindą nuostatų ir elgesio, susijusio su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, pasikeitimui“, – sakė departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas.

Su pagrindine 2020 m. vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo ataskaita, rezultatais, išvadomis ir rekomendacijomis galima susipažinti:

https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/PREVENCIJA/studentai.pdf.

2021 m. atliktos papildomos tyrimo duomenų analizės ataskaitą „Studijos, darbas ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas“ galima rasti:

https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/dirbantys_studentai.pdf 

NTAKD inf. 

Taip pat skaitykite: