Nacionalinis tvarių mokyklų vertinimas atliktas įgyvendinant LINEŠA koordinuojamą darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“.

„Vertinimo rezultatai atskleidė, kad mokykloms dar labai  trūksta tvarumo idėjų ir patirčių mainų. Žengiant tvarumo keliu dažnai iš naujo „išradinėjamas dviratis“, kai pakaktų tiesiog pasižvalgyti į mokyklas gretimoje savivaldybėje ir perimti jau sėkmingai veikiančias praktikas. Tačiau džiugina tai, kad tvarumo siekis įsivyrauja mūsų švietime, o tvarūs pokyčiai vyksta labai sparčiai“, – sako Almantas Kulbis, darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ koordinuojančios LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas. 

Pasak jo, mokyklos greitai užsikrečia „tvarumo virusu“, gal kiek lėčiau įsitraukia visa mokyklos bendruomenė.

„Lietuvos švietimo sistemoje atsiranda suvokimas, kad tvarūs pokyčiai gali būti naudingi ne tik globaliai, bet padeda taupyti mokyklos išteklius, biudžetą“, – pabrėžia A. Kulbis.

Silpniausios ir stipriausios sritys

Komentuodamas, kuriuos tvarumo kriterijus šalies mokykloms sekasi įgyvendinti geriausiai, o kuriuos – sunkiausiai, A. Kulbis mini, kad daugiausiai mokyklose nuveikta sveiko gyvenimo būdo, judumo, išteklių tausojimo ir prieinamumo srityse.

„Tuo tarpu sunkiau įgyvendinamos sritys – kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas, vietovių ryšiai, iš dalies –  su infrastruktūra, ypač mokyklų pastatais, siejami rodikliai. Kita vertus, vertinimas parodė, kad didelė mokyklų dalis turi planus, siekius arba net konkrečius terminus infrastuktūrinių pokyčių įgyvendinimui. Dalyje labiausiai tvarumo srityje pažengusių savivaldybių – pavyzdžiui, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Jonavos rajono, jau suvokiama, kad tvarumas – susijusi ir nedaloma visuma“, – dėsto A. Kulbis.

Kaip vyko vertinimas

Mokyklos vertintos pagal trijų pakopų sistemą. Į trečiąją aukščiausią pakopą pateko tos mokyklos, kurios tvarumo srityje yra pasiekusios didžiausią pažangą.

Pernai rudenį vykusiame pirmame vertinimo etape 465 šalies mokyklos pačios įsivertino savo tvarumo situaciją naudodamosis LINEŠA parengtu „Tvarių mokyklų įsivertinimo vadovu“.

Antrame etape savivaldybių koordinatoriai atrinko pirmosios pakopos mokyklas bei pretenduojančias į antrąją arba trečiąją – lyderių – pakopą.

Trečiame etape, kuris vyko 2025 m. balandžio 24 d. – 2025 m. liepos 11 d., vertinimo grupė aplankė ir įvertino 109 mokyklas, pretenduojančias į antrąją arba trečiąją – aukščiausią –  tvarumo pakopą.

Kas užlipo ant lyderių pakylos

Būtent po trečiojo vertinimo etapo ir paaiškėjo, kurios mokyklos yra įgyvendinusios daugiausiai tvarumo kriterijų ir atitinka trečiąją, aukščiausią tvarumo pakopą.

Tvarumo lyderių sąraše iš viso 24-ios ugdymo įstaigos:

1. Alytaus Dzūkijos mokykla.
2. Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Bitutė“.
3. Juodšilių „Šilo“ gimnazija.
4. Kauno Martyno Mažvydo progimnazija.
5. Kauno r. Ilgakiemio mokykla-darželis.
6. Kauno r. Kačerginės mokykla-daugiafunkcis centras.
7. Kauno r. Zapyškio pagrindinė mokykla.
8. Klaipėdos lopšelis-darželis „Volungėlė“.
9. Klaipėdos r. Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla.
10. Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija.
11. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija.
12. Lazdijų r. Veisiejų Sigito Gedos gimnazija.
13. Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija.
14. Mažeikių lopšelis-darželis „Berželis“.
15. Mažeikių r. Tirkšlių darželis „Giliukas“
16. Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija.
17. Radviliškio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“.
18. Radviliškio r. Šeduvos lopšelis-darželis.
19. Raseinių lopšelis-darželis „Saulutė“.
20. Šiaulių „Dermės“ mokykla.
21. Šiaulių Rėkyvos progimnazija.
22. Tauragės „Šaltinio“ progimnazija.
23. UAB „Vaikystės sodas“ („Karalienės Mortos Sodelis“).
24. Zarasų profesinė mokykla.

Išsamų I, II ir III tvarumo pakopos mokyklų sąrašą rasite čia.

Įvertins tvarumo bruknėmis ir apdovanojimais

Pasak A. Kulbio, visoms I–III pakopos mokykloms atiteks „Tvari mokykla 2030“ ženklas – „Tvarumo bruknė“.

Antrosios pakopos mokyklos bus kviečiamos dalyvauti tarptautinių mainų bei mobilumo programose, pristatyti pasiekimus nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose.

Trečiosios pakopos tvarios mokyklos įgyja tvarumo mentoriaus statusą. Jos įgijo teisę vertinti ir kuruoti kitas tvarumo siekiančias šalies mokyklas.

Jau rugsėjį antrosios ir trečiosios pakopos mokyklos bus papuoštos „Tvarumo bruknės“ lentelėmis.

„Visas tvarumu užsidegusias Lietuvos mokyklas kviečiame  pasidalinti savo tvarumo idėjomis ir pretenduoti į „Tvarios mokyklos“ apdovanojimus. Geriausių tvarumo idėjų autoriai bus pakviesti į finalinį „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų renginį, kuris vyks š.m. lapkričio 20 d. Vilniuje“, – ragina LINEŠA atstovas.

LINEŠA šiemet surengs ir dvi regionines „Tvari mokykla 2030“ konferencijas Radviliškyje ir Alytuje. Jose galės dalyvauti tų regionų mokyklų atstovai, susipažinti su jau dalyvaujančių darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ mokyklų pasiekimais bei tapti vienomis iš Tvarių mokyklų tinklo narių.

„Aplankę 109-ias II ir III pakopos mokyklas pamatėme daugybę originalių tvarumo iniciatyvų, veiklų, sėkmės istorijų, vertų skleisti visoje Lietuvoje. Tikimės, kad jau netrukus galėsime surengti ne vienus mokymus, kuriuose mokyklos turės galimybę pasidalinti savo patirtimis ir sėkmėmis“, – kalba A. Kulbis.

Apie „Tvari mokykla 2030“:

 Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo 2024 metų balandį.  

„Tvari mokykla 2030“ – tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. 

Prie  darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ jau prisijungė 56 iš 60-ies šalies savivaldybių ir 465 mokyklos. Iniciatyvos tikslas, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba žengtų tvarumo keliu. Lietuvos mokykloms gyventi tvariau padeda savivaldybių koordinatoriai.