Jonaviečiai yra turėję nemalonios patirties dėl buvusių itin nemenkų ledonešių ir potvynių Neries upėje. Potvynio pavojus buvo skelbtas 2016 metais kovo mėnesį, ledonešis Neries upėje ties Jonava buvo fiksuotas 2018 metais kovą. Tokie gamtos reiškiniai neretai pridaro žalos, todėl jonaviečiai, šią savaitę išvydę pakilusį vandens lygį, suskubo teirautis – ar jau verta ruoštis ekstremaliai situacijai?

„Kodėl taip pakilęs Neries upės vanduo? Ar negresia koks potvynis? Nuo ko priklauso tas vandens pakilimas, liūčių lyg ir nebuvo...“ , - klausia Jonavos rajono gyventojas.

„Vandens Neryje labai padaugėjo. Ar nėra pranešimų dėl ekstremalios situacijos?“, - rašo dar vienas skaitytojas.

Potvyniai Kauno apskrityje yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ekstremaliųjų situacijų priežasčių. Gali būti užtvindyti dideli plotai Kauno miesto, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Prienų rajonų, Birštono savivaldybių teritorijose. Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas Vytautas Kaminskas tvirtina, kad potvynio grėsmės kol kas nėra.

„Susisiekiau su Kauno hidrologijos stoties tarnyba, pasitikslinau – potvynio nelaukiam. Vandens lygis visuose stebėjimo ruožuose iki sienos su Baltarusija yra tolygus ir nesvyruoja, nors paskutines keturias dienas ir yra pakilęs“, - teigia V. Kaminskas.

Yra kelios priežastys, kodėl upėse pakyla vanduo, bet tai nereiškia, kad kyla potvynio grėsmė. Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas šių dienų upės pakilimą komentuoja taip:

„Paskutinės dienos lietingos, nemažai kritulių, drėgmės ir vandens, kuris subėga į upelius ir upes. Šiuo atveju vanduo sutekėjo į Šventosios ir Širvintos upes, kurios suteka į Nerį, todėl ji ir pakilo. Kita galima priežastis – hidroelektrinių veikla. Kavarsko hidroelektrinė gali reguliuoti vandens lygi Šventosios upėje, kuri, kaip minėjau, teka į Nerį. Jei Kavarsko užtvankoje paleidžiama daugiau ar mažiau vandens, jo daugiau arba mažiau atiteka ir į Nerį. Analogiškas mechanizmas veikia ir Širvintų rajone, kur yra dvi hidroelektrinių reguliuojamos užtvankos bei gali duoti didesnį ar mažesnė vandens pratekėjimą į Nerį“, - pasakoja specialistas.

Kartais potvynio vanduo gali apsemti tik rūsio patalpas, tačiau gali būti atvejų, kai vanduo gali pasiekti ir namų stogus. Vanduo gali kilti palengva (dėl ilgai trunkančio lietaus), tačiau galimas ir staigus vandens lygio kilimas (hidrotechninio statinio griūties atveju).  Potvynis gali kilti bet kuriuo metų laiku, tačiau didžiausia tikimybė yra pavasario polaidžio ir ledų sangrūdų sukeltiems potvyniams įvykti. Pastaraisiais metais padažnėjo potvynių vasarą po stiprių liūčių.

Potvynių grėsmės žemėlapius galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto puslapyje ČIA