Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai pranešus apie galimo potvynio riziką Jonavos rajone, sausio 22 d. sušauktas Jonavos rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis.

Įvertinus situaciją nustatyta, kad didžiausia potvynio tikimybė yra Salupių ir Šešuvos kaimuose. Nutarta artimiausiomis dienomis patikslinti, kiek realiai sodybų patenka į didžiausios rizikos zoną. Susitikimo metu aptartas ir veiksmų planas, kuris būtų įgyvendinamas potvynio atveju.

„Panikuoti tikrai nėra dėl ko, tačiau norime būti pasirengę ir užtikrinti, kad prireikus galėtume padėti gyventojams tiek apgyvendinimo, tiek evakuacijos klausimais“, – sakė susitikimą sukvietęs savivaldybės patarėjas Vytautas Kaminskas.

Anot hidrometeorologų, potvynio rizika Jonavos mieste yra itin nedidelė. Nepaisant to, visi gyventojai kviečiami susipažinti su rekomendacijomis, kaip elgtis potvynio metu.

Potvynius Lietuvoje dažniausiai sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai ar vėjo sąlygoti vandens patvankos reiškiniai upių žiotyse. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl jiems būtina ruoštis iš anksto.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pateikia rekomendacijas, kaip elgtis prieš potvynį, jam kilus ir jam pasibaigus.

Prieš prasidedant potvyniui

Geriausia žmonių apsaugos priemonė – evakuacija iš pavojingos vietovės. Nėščiosioms, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams rekomenduojama išvykti į saugesnes vietas.

Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pasiruoškite iš anksto: įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (valtį ar plaustą), apsirūpinkite neperšlampama apranga, paruoškite ne mažiau kaip 10 parų ilgai negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, būtinų vaistų, apšvietimo priemonių (žibintų, žvakių, degtukų), kuro ir malkų. Turėkite mobilųjį telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.

Paaukštinkite baldus ir gyvulių laikymo vietas, izoliuokite elektros laidus, išjunkite nereikalingus elektros prietaisus. Iš rūsių išneškite maisto atsargas ir vertingus daiktus, lengvesnius daiktus perkelkite į viršutinius aukštus ar pastoges. Užsandarinkite šulinius, naftos produktų saugyklas, iš užliejamų vietų išvežkite trąšas, pesticidus, chemines medžiagas. Pažymėkite privažiavimą prie sodybos, jei reikia – apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.

Jeigu nusprendėte išvykti į saugesnę vietą, prieš palikdami namus užsukite vandens ir dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų ir vaistų, užrakinkite duris, uždarykite langus ir užsiregistruokite seniūnijoje.

Kilusi potvyniui

Rekomenduojama evakuotis iš potvynio zonos. Jei nusprendėte likti, palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę padėti vieni kitiems. Vandeniui kylant apie namus, kelkitės į viršutinius aukštus arba, jei namas vienaukštis, į pastogę.

Naudokite pagalbos signalus: iškeltas audeklas arba naktį deganti žibinto šviesa reiškia, kad reikalinga pagalba; mosuojamas audeklas arba mirksinti žibinto šviesa – kad reikalinga skubi pagalba. Brisdami užlietomis vietovėmis tikrinkite kelią kartimi, judėkite susirišę virve. Įkritę į vandenį nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, laikykitės plūduriuojančių ar virš vandens kyšančių daiktų ir laukite pagalbos. Jei įmanoma, padėkite potvynio metu į bėdą patekusiems laukiniams gyvūnams.

Pasibaigus potvyniui

Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius elektros laidus, savarankiškai atlikti elektros tinklų ar elektros įrenginių remonto darbus bei jungti agregatus, stakles ar kitus elektros įrenginius, kol jų nepatikrino specialistai.

Apie pastebėtus elektros tinklų, vandentiekio ar dujų sistemų gedimus praneškite atitinkamoms tarnyboms ir laukite jų pagalbos. Nevartokite maisto produktų, kurie buvo apsemti ar mirko vandenyje.

Siekiant išvengti per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.), būtina išvalyti šulinius: pašalinti šiukšles ir pagalius, išsemti nešvarų vandenį bei dezinfekuoti šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m³ vandens – 400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros susikaupusį vandenį reikia dar kartą išsemti. Dėl geriamojo vandens kokybės rekomenduojama kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą arba apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.