Artėjant vasaros stovykloms, dalis tėvų gali išgirsti ir tokią reakciją – „nevažiuosiu, jei ten neleis telefono“. Neretai už to gali slypėti ne noras prieštarauti taisyklėms, o tiesiog nežinios baimė – nerimas atsijungti nuo įprasto pasaulio ir vengimas situacijų, kai „pasislėpti“ telefone nepavyks.
Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja, lektorė Renata Gaudinskaitė tokiose situacijose kviečia neskubėti kalbėti apie priklausomybę. „Vietoje ginčų ar spaudimo, verta pamėginti suprasti, kas iš tiesų kelia vaikui nerimą, – sako R. Gaudinskaitė. – O tuomet verta pasidomėti stovyklos taisyklėmis, aptarti, kas vyksta pirmomis dienomis, kokios veiklos laukia, kaip paprastai mezgasi pažintys. Vaikui padeda žinojimas, kad pradinis nejaukumas yra laikinas ir pažįstamas daugeliui. Drąsinkime vaikus tokioms bendrystę ir draugystes kuriančioms patirtims.”
Jei nerimo ypač daug, pasak ekspertės, galima pradėti nuo dienos stovyklos ar 2-3 dienų savaitgalio stovyklų, kad vaikas galėtų išsibandyti savo galimybes.
„Padeda ir „avarinio išėjimo“ plano patarimas – kaip darysime, jei tau visiškai vis tiek nepatiks. Verta klausti: kas tau šioje situacijoje atrodo sunkiausia, dėl ko labiausiai nerimauji, kas tau padėtų jaustis ramiau? Kai vaikas gali įvardyti savo jausmus, pokalbis tampa konkretesnis – tada kalbama ne apie telefoną apskritai, o apie realius iššūkius,” – sako R. Gaudinskaitė.
Apie laiką be ekrano kalbėkime kaip apie „skaitmeninį detoksą“, savotiškas atostogas nuo ekranų, akcentuokime laisvę – juk įrenginys nuolat reikalauja tavo dėmesio. Likus savaitei ar kelioms dienoms iki stovyklos pradėkite gyventi stovyklos ritmu: pamėginkite būti be įrenginio tiek laiko, kiek be jo bus stovykloje.
Vasara – metas aptarti naujas šeimos taisykles, kaip technologijomis naudojamės namuose: kokiomis valandomis ekranai bus išjungiami (pvz., telefonai – padedami į dėžutę), o kada šeima ką nors veiks drauge – gamins maistą, eis pasivaikščioti ar sės ant dviračių, kad laisvalaikis ir pramogos nebūtų vien ekranuose.
Svarbiausia – pirmos dienos
Stovyklų patirtis rodo, kad didžiausias iššūkis vaikams yra pradžia – pirmosios stovyklos dienos ir stovyklautojams, ir jų tėvams, ir vedėjams – dažniausiai būna emociškai intensyvios.
Kartais vaikams reikia laiko perjungti dėmesį nuo nuolatinio skaitmeninio srauto prie gyvo buvimo su kitais.
„Vaikai gali jausti ilgesį, nerimą ar nusivylimą, tai normalus prisitaikymo laikotarpis, – sako stovyklų vadovė Natalija Vėževičienė. – Ypač svarbu, jog taisyklės būtų aiškios nuo pat pradžių, ką darome su telefonais stovykloje. Tuomet padėsime pamatus svarbiems ryšiams, kuriuos vėliau vaikai gali norėti puoselėti, megzti ir stovyklai pasibaigus. Ypač, pvz., jei lyja – vadovai turi būti pasiruošę didesniam užimtumui patalpose. Jei stovykla vaikui įdomi – tada telefonai lengvai pasimiršta“, – sako N. Vėževičienė.
Platesnis klausimas: technologijų vieta kasdienybėje
R. Gaudinskaitė pabrėžia, kad technologijų vaidmuo kasdieniame gyvenime nėra vienareikšmiškas.
„Jeigu telefonas tampa pagrindiniu būdu užpildyti nuobodulį ar nusiraminti, jo net laikinas netekimas gali būti jaučiamas labai stipriai. Pastebėjus, kad telefono ribojimas vaikui kelia itin stiprų nerimą ar pasipriešinimą, verta stabtelėti ir įsivertinti, kiek skaitmeniniai įpročiai jau veikia kasdienį gyvenimą, prireikus, aptarti tai su specialistais, paskambinti pasitarti į Tėvų liniją“, – teigia R. Gaudinskaitė.
Skaitmeninės etikos centro svetainėje tėvai ir paaugliai gali rasti trumpus klausimynus, padedančius geriau suprasti, kokia rizika technologijomis naudotis žalingai. Klausimynus galima rasti čia: https://e-etika.lt/pin-klausimynai/ https://e-etika.lt/pin-klausimynai/
Skaitmeninės etikos centro inf.
