Seimo narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Žuromską, ragindamas įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie palaipsniui uždraustų ilgalaikį šunų rišimą lauke. Taip pat siūloma numatyti protingą pereinamąjį laikotarpį bei kompensacijas, skirtas sunkiau gyvenantiems žmonėms.
„Ilgalaikis šunų rišimas sukelia sisteminę gyvūnų kančią – šunys patiria šaltį, badą, dehidrataciją, ligas, o socialiems gyvūnams tai sukelia stiprų stresą ir elgesio sutrikimus. Tokia praktika nėra suderinama su šiuolaikiniais gyvūnų gerovės standartais. Ne viena Europos Sąjungos šalis jau yra priėmusios sprendimus – Latvijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Italijoje, Vengrijoje galioja griežti šunų rišimo apribojimai ar faktinis draudimas. Praėjusių metų pabaigoje Lenkija taip pat apribojo ilgalaikį šunų rišimą, o prezidentui vetavus šalies parlamente priimtą įstatymą, vyko didžiuliai protestai. Tai rodo, kad Lenkijos visuomenė pasiruošus įstatymui. Lietuvoje taip pat visuomenė tikisi aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, keliasdešimt tūkstančių parašų per trumpą laiką surenkančios peticijos rodo, kad archajiškas šuns rišimas prie būdos su grandine yra nebetoleruojamas šiuolaikinėje visuomenėje“, – sako L. Jonauskas.
Kreipimesi aplinkos ministro prašoma numatyti pereinamąjį laikotarpį ir pasiruošimą perėjimui.
„Svarbu, kad sprendimai būtų ne formalūs, o realiai veikiantys. Todėl prašau parengti aiškią teisės aktų taikymo tvarką, užtikrinti vienodą kontrolę savivaldybėse, įvertinti socialinį ir ekonominį poveikį, gyventojams numatyti kompensacijas bei protingą pereinamąjį laikotarpį. Taip pat būtina parengti visuomenės informavimo ir švietimo strategiją. Be švietimo ir informavimo tokie teisės aktai neveiks. Turime padėti žmonėms suprasti, kodėl svarbu atsisakyti ilgalaikio šuns rišimo ir kaip sudaryti gyvūnui tinkamas laikymo sąlygas“, – teigia L. Jonauskas.
Jau anksčiau Seime buvo iniciatyvų, kuriomis siekta uždrausti ilgalaikį šunų rišimą, tačiau jos nepasiekė svarstymo.
„Ankstesnės iniciatyvos buvo iki galo neparuoštos, nenumatytas pereinamasis laikotarpis. Toks neparuoštas įstatymo pakeitimas būtų galėjęs paskatinti žiauraus elgesio su gyvūnais protrūkį, nes žmonės tiesiog juos būtų išmetę į gatvę. Manau, kad šį kartą galime rimtai, atsakingai pasiruošti ir pagaliau atsisveikinti su archajišku šuns rišimu prie būdos“ – sako L. Jonauskas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto inf.
