Lietuvoje pastaruosius keletą metų neužregistruojamas nei vienas pasiutlige užsikrėtusio naminio ar laukinio gyvūno atvejis. Taikant ilgalaikę ir sistemingą laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, kurią Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo nuo pat 2006 m., ši pavojinga liga tampa kontroliuojama ir teigiami rezultatai stebimi kasmet. Vis dėlto, tai nereiškia, kad naujų pasiutligės atvejų nebebus.

Pasiutlige gali sirgti ir laukiniai gyvūnai (pavyzdžiui, lapės, vilkai, usūriniai šunys) ir naminiai (šunys, katės, galvijai). Pasiutligė ne mažiau pavojinga liga ir žmonėms, užsikrečiama, kai įkanda, įdreskia, apseilėja pasiutlige sergantis gyvūnas ir su seilėmis virusas patenka į žaizdą.

Todėl, nors mūsų šalyje nėra pasiutligės ir 2021 metais Lietuva pripažinta šalimi, neapimta pasiutligės, gautas nuo pasiutligės laisvos šalies statusas, atsipalaiduoti dar negalima.

„Pastebime, kad saugios ir veiksmingos vakcinos padeda užkirsti kelią pasiutligei, nes ši liga pražūtinga ir žmogui, ir gyvūnui. Siekiant efektyvios prevencijos, ilgalaikės priemonės labai svarbios ir, akivaizdu, kad tai duoda rezultatų. Beje, labai svarbu nuo to apsaugoti ne tik laukinius, bet ir naminius gyvūnus – juos laiku paskiepyti, kad išvengtų pasiutligės“, – pabrėžia VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Dar 2005 m. pasiutligės atvejų mūsų šalyje stipriai daugėjo, jų užregistruota daugiau nei 1,6 tūkst. Daugiausia liga buvo išplitusi tarp laukinių gyvūnų (80 proc. atvejų). Iki 2006 m. ligos prevencijai profilaktiškai vakcinuoti tik naminiai augintiniai, o galvijai ir kiti gyvūnai skiepyti ligos židiniuose. VMVT pradėjus vykdyti ilgalaikę pasiutligės likvidavimo programą, iš orlaivių visoje šalyje du kartus per metus mėtant oralinę vakciną, teigiami rezultatai buvo stebimi jau po poros metų – 2007 m. pasiutligės atvejų užregistruota net tris kartus mažiau nei 2005 m.

Pastaraisiais metais laukiniai gyvūnai vakcinuojami nuo pasiutligės kiekvieną pavasarį ir rudenį pasienio ruože su Baltarusija ir Lenkija. Vakcinacijos metu jaukai su vakcina nuo pasiutligės mėtomi iš nedidelių orlaivių. Kiekvieną pavasarį ir rudenį išmėtoma po 505 tūkst. jaukų. Šiemet pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija vykdyta balandžio ir gegužės mėnesiais, rudeninę vakcinaciją VMVT planuoja pradėti rugsėjį.

Vakcinacijos efektyvumą patvirtina tyrimai

Lietuvoje nemažai dėmesio skiriama ne vien vakcinacijai, bet ir pasiutligės diagnostiniams bei vakcinacijos veiksmingumo tyrimams. Tokie tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Kasmet VMVT teritoriniai padaliniai, bendradarbiaudami su medžiotojais, atrenka ir perduoda laboratoriniam ištyrimui po kelis šimtus laukinių gyvūnų mėginių – daugiausia lapių ir usūrinių šunų, sumedžiotų, sužalotų autoįvykiuose ar kitaip žuvusių.

NMVRVI atlikti pirmojo šių metų pusmečio stebėjimo duomenys patvirtina, kad po 2020 m. rudenį atliktos vakcinacijos, 82,5 proc. ištirtų laukinių gyvūnų buvo suėdę jauką su vakcina, o antikūnai susidarė 41 proc.

Ar reikia nuo pasiutligės skiepyti augintinius?

VMVT specialistai primena ir gyvūnų augintinių šeimininkams jų pareigą skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos. Šunų, kačių ar šeškų laikytojai turi tuo pasirūpinti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Yra vakcinų, kurių gamintojai po atliktų išsamių tyrimų garantuoja, kad imunitetas išsilaiko ilgiau, pvz., 3 metus. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.

Ketinantys keliauti su gyvūnu taip pat turi jį prieš tai paskiepyti. Keliaujant su gyvūnu tarp Europos Sąjungos valstybių, reikalingas Europos Sąjungos gyvūno augintinio pasas, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir vakcinuotas nuo pasiutligės, vakcinavimo data negali būti ankstesnė nei ženklinimo. Vykstant į kitas valstybes, gali prireikti ir veterinarijos sertifikato, į kurį įrašomi vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys.

Faktai apie pasiutligę

* Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, kuri plinta per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškia progresuojančiu kamieniniu encefalitu.

* Paskutinį kartą pasiutligė Lietuvoje nustatyta nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija 2018 m., dar anksčiau – 2015 m. pasienyje su Baltarusija pasiutligė nustatyta lapei ir usūriniam šuniui, kurie turėjo kontaktų su nevakcinuotais šunimis. Prieš tai 2014 metais pasiutligė nustatyta šuniui Varėnos r.

* Kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų tiek tarp naminių, tiek ir tarp laukinių gyvūnų, todėl visada išlieka rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti.

* Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiems ir vaikams registruojami Azijoje, Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kai vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

* Žmonės, norėdami apsisaugoti, turėtų vengti tiesioginių kontaktų su bešeimininkiais, bepriežiūriais naminiais gyvūnais bei laukiniais gyvūnais.

Taip pat skaitykite: