Žmonės, kuriems perkaitimo rizika yra didesnė
„Maži vaikai ne visuomet gali atpažinti troškulio jausmą, todėl jie ne visada įvardija, kad jiems reikia atsigerti vandens. Dėl to jie yra labiau pažeidžiami dehidratacijos ir perkaitimo per karščius. Negana to, vaikai, lyginant su kūno mase, turi didesnį kūno paviršiaus plotą, todėl prakaituodami jie greičiau praranda skysčius. Taip pat jų termoreguliacijos sistema kol kas nėra tokia efektyvi kaip suaugusiųjų, o tai, esant karščiams, gali padidinti perkaitimo riziką“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pasak vaistininkės, per karščius labiau save pasaugoti turėtų ir senjorai, ypač sergantys lėtinėmis ligomis ar vartojantys medikamentus, didinančius dehidratacijos riziką. Dehidrataciją gali paskatinti raminamieji, šlapimą varantys ar kraujospūdį mažinantys vaistiniai preparatai.
Padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Vaistininkė pastebi, kad per karščius vaistinėje sulaukia kur kas daugiau žmonių, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Per karščius mūsų organizmas bando atvėsti, plėsdamas kraujagysles, sumažindamas kraujo spaudimą bei padidindamas pulsą. Šios reakcijos gali sukelti intensyvų prakaitavimą, silpnumą ir galvos skausmus. Taip pat jeigu per karščius organizmas negauna pakankamai skysčių, kraujas tampa tirštesnis, tad didėja kraujo krešulių susidarymo rizika, o tai gali sukelti insultą ar infarktą“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pajutus širdies ritmo sutrikimus, stiprų galvos skausmą, svaigimą ar skausmą krūtinėje, vaistininkė pataria kuo greičiau ieškoti pavėsio, atvėsinti kūną ir gerti vandenį. Būklei negerėjant, nedelskite ir kvieskite greitąją pagalbą.
Svarbiausios taisyklės per karščius