Ruduo – paukščių migracijos metas. Šis laikotarpis sparnuočiams sudėtingas ne tik dėl alinančios kelionės į žiemavietes, bet ir dėl pavojų, kurie jų tyko kelyje. Paukščiai, bandydami pasiekti savo kelionės tikslą, susiduria su įvairiomis kliūtimis: aukštais kalnais, didžiuliais vandenynų ir dykumų plotais. Prie migracijos metu žūstančių paukščių gausos prisidedame ir mes – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai ir blizgūs langų stiklai kelia mirtiną pavojų milijonams kasmet migruojančių sparnuočių.

Kiekvienais metais, atsitrenkę į langų stiklus, pasaulyje nugaišta šimtai milijonų paukščių. Skaičiuojama, kad vien JAV dėl šios priežasties kasmet žūva per 100 milijonų sparnuočių. Europoje – apie 80 milijonų paukščių per metus. Daugiausiai tokių nelaimių įvyksta pavasarinių ir rudeninių migracijų metu.

Kiekvienais metais, atsitrenkę į langų stiklus, pasaulyje nugaišta šimtai milijonų paukščių.

Paukščių susidūrimai su stiklais yra kompleksinis reiškinys, kurį lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pagrindinės priežastys – stiklo savybės – skaidrumas ir aplinkos atspindėjimas. Dauguma paukščių stiklą suvokia ne kaip kliūtį, o kaip atvirą erdvę – languose esančiuose atspindžiuose jie mato medžius, krūmus ir dangų. Paukščiai šį atspindį interpretuoja kaip fizinę erdvės tąsą arba saugų prieglobstį, o ne kaip neįveikiamą barjerą. Dėl šios priežasties jie prieš pastatus nesumažina greičio ir skrenda tiesiai į stiklą.

Lietuvoje ši problema taip pat labai aktuali – pastarosiomis dienomis stebimas didelis skaičius žuvusių paukščių atvejų visoje mūsų šalyje. Specialistai pabrėžia, kad šie įvykiai sutampa su rudens migracijos piku, kai per Lietuvą skrenda milijonai paukščių, judančių iš šiaurinių regionų į piečiau esančias žiemojimo vietas. Migracijos intensyvumą patvirtina ir Ventės rago ornitologinės stoties paukščių žiedavimo duomenys – vien rugsėjo mėnesį stotyje buvo sužieduoti 44 tūkstančiai paukščių.

Ypač daug žuvusių paukščių registruojama pajūrio regione. Jis yra svarbi Baltosios ir Baltijos jūrų paukščių migracijos kelio dalis, kuria kasmet praskrenda gausybė skirtingų rūšių paukščių. Rudeninės migracijos metu pro Klaipėdos apylinkes per parą gali praskristi net iki milijono paukščių.

Siekiant išvengti paukščių žūčių dėl susidūrimų su pastatų stiklais, Europos šalyse naudojami įvairiais piešiniais žymėti, neskaidrūs stiklai. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, atlikdamas rekonstrukciją padalinyje – Ventės rago ornitologinėje stotyje, pakeitė visus langus į specialius, kurių stiklai žymėti punktyru. Tokie langai paukščiams gerai matomi, todėl sparnuočiai į juos neatsitrenkia.

Ventės rago ornitologinėje stotyje langų stiklai žymėti punktyru. Tokie langai paukščiams gerai matomi, todėl sparnuočiai į juos neatsitrenkia.

Siekiant veiksmingai apsaugoti paukščius, būtini išsamesni šio reiškinio tyrimai ir jais pagrįstas apsaugos priemonių reglamentavimas. Moksliniai duomenys padėtų tiksliau įvertinti susidūrimų mastą ir efektyviausiai veikiančius sprendimus. Vis dėlto, prie paukščių apsaugos gali prisidėti kiekvienas iš mūsų. Viena paprasčiausių ir lengvai įgyvendinamų priemonių – ant stiklų klijuojami plėšriųjų paukščių siluetai ar kiti paukščių apsaugai skirti langų ženklinimai. Ant langų priklijuoti paukščių siluetai ar bet kokie kiti gerai matomi objektai padeda paukščiams atpažinti stiklo paviršių kaip kliūtį, taip sumažinama atsitrenkimų ir žūčių riziką.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus inf.