Atvėsus orams pelės ir žiurkės vis dažniau ieško šiltesnių vietų bei maisto, todėl gali įsikurti gyvenamuosiuose namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad graužikai ne tik gadina turtą ir užteršia maisto produktus, bet ir gali platinti žmogui pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Todėl svarbu nelaukti, kol graužikų padaugės, ir iš anksto pasirūpinti saugia aplinka.
Graužikai – užkrečiamųjų ligų platintojai
Pelės ir žiurkės gali būti įvairių infekcijų šaltinis. Žmogus užsikrėsti gali tiesiogiai kontaktuodamas su infekuotais graužikais, jų šlapimu, išmatomis ar kitomis išskyromis, taip pat vartodamas užterštą maistą ar vandenį. Kai kurių infekcijų sukėlėjus gali perduoti ir kraujasiurbiai nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės ar blusos, maitinęsi užkrėstų gyvūnų krauju.
„Graužikų keliama grėsmė ne visada akivaizdi – net ir nematydami pačių gyvūnų galime susidurti su jų paliktais infekcijų sukėlėjais. Todėl svarbu ne tik reaguoti pastebėjus peles ar žiurkes, bet ir nuolat palaikyti švarą, saugiai laikyti maistą bei užkirsti kelią graužikams patekti į pastatus“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Aušra Valaikienė.
Viena iš graužikų platinamų užkrečiamųjų ligų – jersiniozė. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 232 šios ligos atvejai, 2024 m. – 277, o 2023 m. – 145. Infekcija dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais ir viduriavimu, kuris kartais gali būti su kraujo priemaišomis. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pilvo skausmas gali būti panašus į apendicito sukeliamą skausmą.
Kita graužikų platinama liga – tuliaremija. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 27 tuliaremijos atvejai, 2024 m. – 25 šios ligos atvejai, 2023 m. – 13. Užsikrėsti galima kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, įkandus užkrėstiems kraujasiurbiams nariuotakojams, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Liga dažniausiai prasideda staigiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, silpnumu. Priklausomai nuo užsikrėtimo būdo, gali pasireikšti odos, akių, gerklės ar virškinamojo trakto pažeidimai.
Dar viena graužikų platinama liga – leptospirozė. Nors Lietuvoje ji reta, susirgimų pasitaiko: 2025 m. registruoti 2 atvejai, 2019–2024 m. fiksuoti tik pavieniai susirgimai. Užsikrėsti galima per graužikų šlapimu užterštą vandenį ar dirvožemį, kai bakterijos patenka į organizmą per pažeistą odą ar gleivines. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o sunkiais atvejais gali pažeisti inkstus ir kepenis.
Kaip apsisaugoti nuo graužikų platinamų ligų?
NVSC specialistai rekomenduoja laikytis šių prevencijos priemonių:
- Saugokite maistą. Produktus laikykite sandariai uždarytose pakuotėse ar talpose, o maisto gaminimo reikmenis – švariai ir taip, kad jų nepasiektų graužikai.
- Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves. Nevartokite maisto produktų, kuriuos graužikai galėjo apgraužti ar užteršti savo išskyromis.
- Venkite nesaugaus vandens. Negerkite vandens iš atvirų vandens telkinių ir nenaudokite buities reikmėms nepatikrinto vandens, jei jis galėjo būti užterštas gyvūnų išskyromis.
- Užkirskite kelią graužikams patekti į pastatus. Užtaisykite plyšius, angas ir kitas vietas, per kurias pelės ar žiurkės gali patekti į patalpas.
- Prižiūrėkite aplinką. Nekaupkite šiukšlių, maisto atliekų ar nereikalingų daiktų prie pastatų, reguliariai tvarkykite sandėlius ir ūkines patalpas, pašalinkite augalus, kuriais graužikai galėtų patekti į pastatus.
- Laikykitės asmens higienos. Po darbų galimai užterštoje aplinkoje kruopščiai nusiplaukite rankas vandeniu ir muilu. Tvarkydami tokias vietas mūvėkite pirštines, o žaizdas ir įbrėžimus uždenkite vandeniui atspariais tvarsčiais.
Graužikų kontrolė – svarbi prevencija
Graužikų kontrolės priemonių svarbu imtis laiku, nelaukiant, kol gyvūnai pradės gausiai veistis. Tai padeda apsaugoti maisto produktus, gyvūnų pašarus, pastatus ir sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.
Graužikams naikinti rekomenduojama naudoti autorizuotus biocidinius produktus, laikantis jų naudojimo instrukcijų ir saugos reikalavimų. Kai cheminės priemonės netinka, galima naudoti mechanines ar automatines gaudykles ir spąstus. Priemones būtina parinkti atsižvelgiant į patalpų paskirtį, aplinkoje esančius žmones ir gyvūnus bei užkrėtimo mastą.
„Pastebėjus graužikų veiklos požymių, svarbu nedelsti ir įvertinti, kaip jie patenka į patalpas bei kur randa maisto. Jei savarankiškomis priemonėmis problemos išspręsti nepavyksta, verta kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Jie įvertins situaciją ir parinks tinkamiausią sprendimą, padėsiantį veiksmingai kontroliuoti graužikus ir sumažinti jų keliamą riziką“, – pataria NVSC atstovė.
NVSC primena: reguliari aplinkos priežiūra, saugus maisto laikymas, pastatų sandarumo užtikrinimas ir laiku taikomos graužikų kontrolės priemonės padeda apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvenamąją aplinką.
NVSC inf.
