Degimas – pagrindinis kaltininkas

Pridegus cigaretę joje esantis tabakas pasiekia maždaug 600 laipsnių temperatūrą, ima degti, o tabako degimo metu išsiskiria daugybė pavojingų medžiagų. Degančios cigaretės dūmai ir juose esantys chemikalai iš karto ima dirginti nosies ir gerklės gleivinę. Todėl įtraukus dūmą neretai užsikosėjama. Įkvepiami dūmai su dervomis ir kitais kenksmingais cheminiais junginiais tuoj pat nužudo milijonus burnoje esančių gerųjų bakterijų, kurios yra svarbios virškinimo sistemai ir apsaugai nuo infekcijų. Burna išdžiūsta. Tuo pat metu karštis ir dervos ima veikti dantų emalį ir dantenas. Dėl to ilgą laiką rūkančių žmonių dantys būna pageltę.

Tačiau čia įtraukiamų dūmų daroma žala tik prasideda.

Iš burnos – tiesiai į kraują

Pavojingos medžiagos, kurių degančios cigaretės dūmuose suskaičiuojama apie 6000, keliauja į plaučius. Dėl dūmų sumažėja plaučius saugančių gleivių kiekis, o su kiekvienu įtraukimu daroma vis didesnė žala vieno svarbiausių žmogaus organų audiniams. Dėl to rūkantiesiems tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra 15-30 kartų didesnė nei šio žalingo įpročio neturintiems žmonėms.

Degant cigaretei išsiskiriančių kenksmingų medžiagų kelionė po organizmą tęsiasi toliau. Iš plaučių pavojingi cheminiai junginiai patenka į kraują ir kartu su juo išnešiojami po visą kūną bei įvairius organus.

Pabaigus rūkyti cigaretę, organizmą iškart paveikia dūmuose esantis anglies monoksidas. Šis pavojingas junginys išstumia deguonies molekules ir sumažina jų koncentraciją kraujyje. Dėl to po rūkymo užsiimant aktyvesne fizine veikla gali imti „trūkti kvapo“. Kol su cigarečių dūmais įkvėptas anglies monoksidas pilnai pasišalina iš organizmo, gali praeiti nuo 8 iki 48 valandų.

Gali baigtis onkologinėmis ligomis

Vis dėlto viena didžiausių cigarečių dūmuose esančių blogybių yra kancerogenai. Tai vėžį sukeliančios medžiagos, kurių degant tabakui išsiskiria arti 100  Kancerogenai per kraują patenka į organizmo ląsteles ir gali pažeisti ar pakeisti jų DNR – įskaitant dalis, kurios užtikrina  apsaugą nuo vėžio. Be to, kancerogeninės medžiagos apsunkina organizmo pastangas atitaisyti ląstelėms jau padarytą žalą. Dėl šių priežasčių įvairių organų ląstelės gali pradėti dalintis nevaldomai. Tai – vienas iš vėžį sukeliančių veiksnių.

Kuo daugiau ir dažniau rūkoma, tuo rizika susirgti onkologinėmis ligomis didėja. Visgi net ir retsykiais sutraukiamas cigaretės dūmas didina vėžio riziką. Ir ne tik jo. Cigaretės dūmuose esantys cheminiai junginiai taip pat gali lemti kraujagyslių uždegimus ir jų susiaurėjimą, o tai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – įskaitant insultą ir miokardo infarktą.

Nikotinui – nepelnyti kaltinimai

Įsisenėjęs mitas, kad nikotinas yra didžiausia cigarečių kenksmingumo priežastis. Iš tiesų pavojų kelia dūmai.. Nikotinas – natūrali cheminė medžiaga, esanti tabako augale, kuri sukelia rūkymo priklausomybę. Taigi, rūkoma dėl nikotino, tačiau organizmas žalojamas dėl cigaretės degimo metu išsiskiriančio nuodų kokteilio. Tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek Lietuvos nacionalinis vėžio institutas skelbia, kad pats nikotinas vėžio nesukelia.

Taigi, cigarečių dūmuose slypi dideli pavojai. Su jais susiduriama vos pridegus cigaretę. Norint cigarečių daromos žalos išvengti, reikia pasistengti žalingo įpročio atsisakyti. Na, o jei to padaryti nepavyksta – rinktis nikotino gaminius, kuriuose tabakas nėra deginamas. Kitu atveju teks susitaikyti su neigiamomis rūkymo pasekmėmis.