Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį nuotoliniu būdu susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais ir kitais svečiais ekspertais, kurie pristatė naujausią informaciją apie COVID-19 pandemiją Lietuvoje.

Prezidentas išklausė ekspertų pasiūlymus ir rekomendacijas dėl tolesnių pandemijos valdymo veiksmų Lietuvoje, sprendžiant 65 metų ir vyresnių gyventojų sergamumą virusu. Susitikime daug dėmesio skirta aptariant vakcinacijos rodiklių gerinimo galimybes ir paskatas senjorų vakcinacijai, kuri, anot šalies vadovo, turi vėl tapti valstybės ir savivaldybių prioritetu.

„Šiandien – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šiandien turime kalbėti apie svarbiausius senjorų gerovės klausimus, kurių vienas – mūsų vyriausiųjų sveikata. Epidemiologinė situacija ir žemas senjorų vakcinacijos lygis lemia patį blogiausią įmanomą rezultatą – COVID-19 sergančių senjorų hospitalizacija ir mirtys“, – sakė Prezidentas.

Remiantis naujausiais ekspertų pristatytais duomenimis, pagrindinių epidemiologinių rodiklių dinamika pastaruoju metu yra kylanti. Todėl augant sergamumui, vakcinacijos svarba taip pat didėja. Dėl vakcinacijos stebimas mirštamumo mažėjimas, taip pat, remiantis nedarbingumo dėl ligos statistika, žymiai mažiau sergančių sveikatos sistemos darbuotojų.

Vakcinavimas, ekspertų teigimu, per visą laikotarpį yra išgelbėjęs 900 gyvybių dėl tiesioginio COVID-19 poveikio ir dar 1500 gyvybių dėl COVID-19 poveikio kartu su kitomis ligomis, taip pat vakcinacija sumažina ir galinčių užsikrėsti recipientų skaičių.

Mokslininkai susitikime pabrėžė, kad 65 metų sulaukusių ir vyresnių Lietuvos gyventojų vakcinacija vėl privalo tapti prioritetu, nes būtent šiai amžiaus grupei žymiai išauga tiek hospitalizacijos, tiek mirties atvejų tikimybė.

Ekspertai akcentavo, kad gyventojų skatinimas skiepytis per gąsdinimą neveikia, tačiau sukelia priešingą efektą – skatina vengti vakcinacijos.

Anot ekspertų, sėkmingai senjorų vakcinacijai kliudo informuotumo stoka, fizinis vakcinacijos prieinamumas, taip pat vieningos nuomonės nebuvimas viešojoje erdvėje, žmogiškojo ryšio trūkumas. Jie teigia, kad apsisprendimą skiepytis lemia vietos lyderių įsitraukimas ir asmeninis pavyzdys, gerai žinomų specialistų autoritetas.

Sveikatos ekspertų tarybos atstovai teigė pasigendantys koordinavimo valstybės lygmeniu: trūksta rekomendacijų savivaldai, pasigendama ir metodinės pagalbos.

Remiantis praktikų įžvalgomis, veiksmingos 65 metų ir vyresnių asmenų vakcinacijos skatinimo priemonės yra jų informavimas, individualus konsultavimas, geresnis fizinis vakcinacijos prieinamumas, efektyvesnis bendruomenių pasitelkimas, koordinavimas valstybinių lygmeniu, sisteminių sveikatos priežiūros problemų sprendimas. Akcentuota individualios pagalbos svarba: žmogiškasis ryšys, asmeniškas gyventojų motyvavimas, individualizuoti priminimai bei automatinis įtraukimas ir registracija skiepytis.

Ekspertai kaip vieną priemonių pasiūlė ir nemokamų antikūnų testų galimybę senjorams, mat nemaža dalis vyresnio amžiaus senjorų vakcinos atsisako argumentuodami, kad galimai jau yra persirgę COVID-19 virusu.

Be nuolatinių Sveikatos tarybos ekspertų, susitikime dalyvavo LSMU Slaugos fakulteto dekanė, geriatrė prof. Jūratė Macijauskienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja, sociologė doc. dr. Sermitė Mikulionienė.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: