Tik 2025 metais veiklą atnaujinusi Lietuvos ligoninių asociacija (LLAS), vadovaujama Jonavos ligoninės direktoriaus Gedimino Ramanausko, pagaliau pradeda sulaukti tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek Vyriausybės dėmesio. Asociacija vienija daugiau kaip 30 ligoninių vadovų iš visos šalies ir siekia aktyviai prisidėti prie opiausių sveikatos sistemos problemų sprendimo.

Savo poziciją aktualiais klausimais asociacija turėjo progą išsakyti sausio 7-ąją, Jonavoje vykusioje metinėje LLAS konferencijoje, į kurią atvyko Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, pabrėžęs sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo svarbą bei ligoninių vaidmenį užtikrinant prieinamas ir kokybiškas paslaugas. 

Pasak asociacijos prezidento, Jonavos ligoninės direktoriaus Gedimino Ramanausko, aktyvesnę asociacijos veiklą diktuoja ne tik vykdoma sveikatos reforma, bet ir iš viršaus „nuleidžiamų“ įsakymų gausa bei kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria gydymo įstaigos regionuose.

„Norime kalbėtis ir labai džiaugiamės, kad suvažiavime dalyvauja ministerijos atstovai. Norime kalbėti apie paslaugų kiekius, apie prognozes kitiems metams – kokios paslaugos bus numatomos, kaip jos bus planuojamos. Taip pat matome, kad labai aktualus tampa privataus ir viešojo sektoriaus galimybių bei ribų klausimas. Norime aiškiai diskutuoti, kokios paslaugos turi likti viešajame sektoriuje, o kokios galėtų būti teikiamos privačiai“, – kalbėjo G. Ramanauskas.

Pasak jo, ne mažiau svarbus ir finansinis aspektas.

„Kitas svarbus klausimas – biudžeto galimybės ir tai, kaip jį subalansuoti. Be to, suvažiavimo metu norime ir simboliškai padėkoti savo nariams – įteiksime asociacijos ženklus, o vėliau diskusijose dar kartą grįšime prie klausimų, kurie šiuo metu ligoninėms yra patys jautriausi“, – sakė asociacijos prezidentas.

Kalbėdamas apie viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų ribas, G. Ramanauskas įvardijo konkrečius Sveikatos apsaugos ministerijos planus, kurie, pasak jo, kelia didelį nerimą regioninėms ligoninėms.

„Matome naujausią Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo projektą, susijusį su dienos chirurgija. Jame numatyta dalį paslaugų atitraukti iš viešojo sektoriaus ir perduoti privačiam. Kalbama apie akių vokų pakėlimo bei kojų venų operacijų finansavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis galimą nutraukimą“, – teigė G. Ramanauskas. 

Pasak G. Ramanausko, tai nėra vien techninis ar administracinis klausimas.

„Mūsų nuomone, tai nėra nediskutuotinas sprendimas. Didelė dalis žmonių neturi galimybių už tokias paslaugas mokėti iš savo kišenės. Visi gyventojai vienodai moka mokesčius, todėl atsiranda disonansas tarp to, ką siūlo ministerija, ką mato gydymo įstaigos ir ko tikisi gyventojai. Matome, kad privatus sektorius nuosekliai auga, o viešasis – traukiasi. Klausimas labai aiškus: kur yra ta riba ir kada bus pasiekti negrįžtami pokyčiai?“ – kalbėjo LLAS prezidentas.

Asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį ir į planuojamus pokyčius endoskopinių paslaugų srityje.

„Matome, kad problema gali kilti ne tik dienos chirurgijoje. Endoskopinė pagalba planuojama koncentruoti tretinio lygio ligoninėse. Tačiau jeigu pacientui randamas, pavyzdžiui, polipas, jis galėtų būti sutvarkomas ir regioninėje ligoninėje. Jeigu pasitvirtina onkologinė liga – tada, be abejo, visas gydymas turi būti tęsiamas tretinio lygio universitetinėje ligoninėje. Tačiau pagal dabar matomus planus susidaro įspūdis, kad paslaugos tiesiog atitraukiamos iš regionų ligoninių, taip pat ir iš Jonavos“, – teigė G. Ramanauskas.

Vertindamas pastarojo meto dialogą su ministerija, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas pripažino, kad pokyčių yra.

„Tikrai džiaugiamės, kad Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgia į mūsų keliamus klausimus. Matome didesnį dėmesį, vyksta diskusijos, teisės aktų projektai rengiami dialogo būdu. Norime dar glaudesnio bendradarbiavimo ir tikimės, kad asociacija galės realiai prisidėti prie problemų sprendimo“, – sakė jis.

G. Ramanauskas taip pat pabrėžė Jonavos rajono savivaldybės palaikymą.

„Esame labai dėkingi Jonavos savivaldybei ir merui, kuris aktyviai domisi sveikatos apsaugos klausimais ir, galima sakyti, globoja juos. Matome didžiulį dėmesį ir rūpestį ne tik Jonavai, bet ir kaimyniniams rajonams – Kėdainiams, Raseiniams, Kretingai. Klausimas labai platus: kaip funkcionuos rajoninės ligoninės ir kokio lygio paslaugos jose liks“, – teigė asociacijos vadovas.

Kalbėdamas apie konkurenciją tarp gydymo įstaigų, jis pabrėžė, kad ji turi būti grindžiama paslaugų kokybe, o ne vien finansavimu.

„Konkurencija dėl pacientų, mano nuomone, turi būti konkurencija dėl gydymo kokybės. Pacientai turi gauti geriausias ir prieinamas paslaugas, modernų gydymą. O konkurencija dėl biudžeto – tai jau klausimas, kaip sudaromos sutartys ir kokios paslaugos jose numatomos“, – sakė G. Ramanauskas.

Tuo metu gruodžio pabaigoje Jonavos žiniasklaidą iš patikimų šaltinių pasiekusi informacija apie galimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamų paslaugų pakeitimus sukėlė didelį nerimą tiek pacientams, tiek medikų bendruomenei. Buvo svarstoma galimybė nutraukti kojų venų bei akių vokų operacijų finansavimą PSDF lėšomis, paliekant šias paslaugas tik privačiam sektoriui.

Į Jonavą atvykusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tokias kalbas paneigė.

„Kadangi Lietuvos gyventojams, pacientams, tokios operacijos yra reikalingos pagal jų sveikatos būklę, tai, be jokios abejonės, Valstybinė ligonių kasa, kaip iki šiol kompensavo, taip ir toliau kompensuos šių paslaugų teikimą. Tokios paslaugos visose valstybinėse gydymo įstaigose bus teikiamos, atsižvelgiant į medicininius kriterijus ir pacientų sveikatos būklę“, – teigė ministrė.

Tą pačią dieną Seimo komunikacija išplatino pranešimą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs vienos Seimo frakcijos kreipimąsi, panaikino dalį sveikatos apsaugos ministrės įsakymų. Parlamento opozicija teigia, jog tai rodo, kad sveikatos paslaugų reforma buvo vykdoma neprofesionaliai, todėl Seime ketinama kelti nepasitikėjimo ministre klausimą.

Frakcija prašė įvertinti, ar ministrė neviršijo savo įgaliojimų, kai atgaline data pakeitė chirurgijos, reabilitacijos bei brangiųjų tyrimų apmokėjimo tvarką, sumažindama jų finansavimą. Apie galimas neigiamas reformos pasekmes – augančią korupcijos riziką ir mažėjantį paslaugų prieinamumą – dalis Seimo narių viešai įspėjo dar 2025 metų balandį, tačiau reforma buvo tęsiama nepaisant kritikos.