Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), reaguodama į gegužės 13 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete priimtą sprendimą pritarti kai kurių Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą atidėjimui iki 2027 m. sausio 1 d., kreipėsi į LR Seimo pirmininką Juozą Oleką ragindama nepritarti tokiam siūlymui.
LPSK pabrėžia, kad siūloma nukelti būtent tas nuostatas, kurios darbuotojams jau nuo birželio 1 d. suteiktų realias galimybes gauti informaciją apie darbo užmokestį, užtikrintų didesnį atlyginimų skaidrumą bei padėtų veiksmingiau kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje.
„Darbuotojų teisės negali būti atidedamos dėl ne laiku atliktų administracinių ar organizacinių darbų. Apie būtinybę įgyvendinti šią direktyvą diskutuojama jau ne vienerius metus, todėl šiandieninis siekis nukelti svarbiausių nuostatų įsigaliojimą sudaro įspūdį, kad darbuotojai turi prisiimti institucinio delsimo pasekmes“, – akcentuoja LPSK.
Anot profesinių sąjungų, atidedami Darbo kodekso pakeitimai numato darbdavių pareigą teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį, identifikuoti bei šalinti nepagrįstus vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, taip pat užtikrinti aiškias ir objektyviais kriterijais pagrįstas darbo apmokėjimo sistemas.
Taip pat būtų nukelta darbuotojų teisė gauti informaciją apie savo bei tos pačios pareigybių grupės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį bei teisė reikalauti paaiškinimų dėl galimų nepagrįstų atlyginimų skirtumų.
LPSK įspėja, kad esminių direktyvos nuostatų įsigaliojimo atidėjimas gali sudaryti prielaidas tolesniam jų peržiūrėjimui ar silpninimui, o tai mažintų darbuotojų pasitikėjimą teisėkūros procesu ir keltų riziką darbuotojų apsaugos garantijoms.
„Viešoje erdvėje interesų grupių girdimas gąsdinimas esą numatomas reguliavimas virs našta verslui, yra senas kaip pats darbo pasaulis. Panašius argumentus girdėdavome ir dėl minimalios algos didinimo, ir dėl darbo laiko ribojimo. Tačiau tiesa yra kita: skaidrumas yra geriausias vaistas nuo piktnaudžiavimo. Negalime kurti darbo rinkos, kurioje darbuotojų teisės būtų laikomos kliūtimi verslui“, - pažymi LPSK vadovė Dalia Jakutavičė.
Pasak jos, girdimos spėlionės, kad įsigaliojus reikalavimams dalis darbdavių svarstytų vengti darbo sutarčių vien tam, kad nereikėtų laikytis skaidrumo reikalavimų, yra signalas ne atidėti direktyvą, o kaip tik stiprinti darbuotojų apsaugą ir kovą su fiktyviu savarankišku darbu.
Seimo pirmininko prašoma užtikrinti savalaikį Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje.
LPSK inf.
